Renginio iniciatorius Alfonsas Čekauskas popietę pradėjo muzika. Mūsų kraštietis visuomenininkas ir solistas kelis žinomus kūrinius atliko neatsitiktinai.

Pasakojo, kad ir pirmasis šalies prezidentas turėjo puikų balsą, dainavo chore. Su žmona Sofija Smetoniene vėliau duetu atliekamomis dainomis paryškindavo privačius su svečiais leidžiamus vakarus.

Draugijos „Kur tas šaltinėlis“ bei dar kelių nevyriausybinių organizacijų įkūrėjas A. Čekauskas vienu pagrindinių savo gyvenimo siekių įvardija pirmojo šalies prezidento asmenybės įprasminimą šalyje ir Ukmergės rajone. Taip pat – siekį paneigti kai kurių istorikų dėstomą poziciją negatyviai pristatant prezidento asmenį.

Pranešimą apie mūsų kraštietį Užulėnyje gimusį ir mokslus ėjusį A. Smetoną skaitė Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Raimondas Ramanauskas.

Jis pateikė įvairių daugiau ar mažiau žinomų detalių apie A. Smetonos vaikystę, mokslus, visuomeninę, politinę veiklą ir pažiūras.

Apie siekius įprasminti prezidento nuopelnus Lietuvai kalbėjo renginio iniciatorius A. Čekauskas. Pažymėjo, kad artėjant Lietuvos valstybės šimtmečiui tai – puiki proga, nes A. Smetona ypač daug prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo ir mūsų šalies nepriklausomybės paskelbimo.

A. Čekauską labai piktina kai kurių istorikų teiginiai, apibūdinantys A. Smetonos valdymą kaip diktatorišką.

„Tai buvo asmenybė, apie kurią geriausiai pasako jo paties žodžiai“, – siūlė visiems pasinaudoti tokia galimybe skaitant knygą „Antano Smetonos didžiosios mintys“.

Pats jau sulaukęs 80 metų, A. Čekauskas gerai prisimena žinią apie Lietuvos prezidento žūtį Klivlende 1944-ųjų sausį. Mena, kad per radiją išgirdę šį pranešimą tėvai apsiverkė. Liepė jam, vaikui, eiti pas kaimynus pasidalinti šia liūdna naujiena. Pas kaimynus rado dirbant būrelį vyrų. Tuomet nesuprato tos žinios reikšmės. Tik matė, kad išgirdę visi vyrai apsiverkė...

Mitais apipintas gaisras, kuriame žuvo į JAV pasitraukęs pirmasis Lietuvos prezidentas, A. Čekausko įsitikinimu, turėtų būti tiriamas. To, kad ir praėjus daugeliui metų, esą turėtų prašyti mūsų šalies vadovybė, siekiant išsiaiškinti, ar gaisras buvęs nelaimingas atsitikimas, ar kriminalinis nusikaltimas.

Renginio iniciatorius džiaugėsi, kad A. Smetonos atminimas šiemet įprasmintas jo vardu pavadinant kelią Ukmergės rajone, vedantį link jo gimtinės Užulėnyje. Taip pat yra nukaldintas prezidento medalis.

Apie šią istorinę asmenybę pasisakė ir dar vienas renginio svečias, istorikas Romas Batūra. Pažymėjo, kad, jo įsitikinimu, Lietuvoje daugiau nėra kito tokio mūsų šaliai nusipelniusio žmogaus.

Daugybę jo gyvenimo momentų tebegaubia paslaptis. Valdymo metu priimti sprendimai, prezidento pažiūros ir kai kurie pasisakymai kartais nepelnytai kritikuojami.

Tuo tarpu daugelis paprastų biografijos faktų mažai kam žinomi. Kad ir tokie, jog A. Smetona buvo pirmosios lietuviškos mokyklos mokytoju. Ar kad toje mokykloje mokiniams dėstė graikų kalbą, o jo butas Vilniuje buvo svarbiausios lietuviškos veiklos patalpos.

A. Smetonos asmenybė, pasak istoriko, buvo menkinama sovietmečiu. O šiais laikais toks menkinimas gali būti įvardijamas ir kaip propaganda, menkinanti visą mūsų šalies prieškario istoriją.