Jį lydės dokumentinis istorinis pasakojimas, paremtas tikrais įvykiais.

Scenoje dainuos folkloro ansamblis „Pyniava“, mišrūs chorai „Vyturys“ ir „Melomanai“, moterų choras „Žemyna“, vokaliniai ansambliai „Klasika“ ir „Cantilena“. Pasirodys Sližių vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis. Šokio sūkuryje suksis liaudiškų šokių kolektyvai „Eglūnas“ ir „Vilkmergė“. Skambės Ukmergės meno mokyk-los jaunių choro „Rūta“,  Vilmos Retienės, Karolio Sakalausko, Arno Pelakausko atliekamos dainos. Pasirodys „Everless“ šokėjos.

Scenoje kuriamą dokumentinį istorinį pasakojimą vizualizuos įvykius atspindinčios autentiškos fotografijos iš Ukmergės kraštotyros muziejaus fondų bei Ukmergės fotometraštininko Dainiaus Vyto meniškai įamžinti gamtos vaizdai.

Pasakojimas sujungs du istorinius laikotarpius – dabartį, kai minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį, ir įvykius, besirutuliojusius daugiau nei prieš šimtą metų, siekiant valstybės atkūrimo ir besiruošiant pirmajai Lietuvos dainų šventei. 

Pasakojimas prasideda tuo, kad 1924-ųjų vasario 16-osios išvakarėse Ukmergės burmistras Boleslovas Dirmantas rašo sveikinimo kalbą miestelėnams. Jo pasveikinti su švente iš vakaro užsuka vietos šviesuoliai – vargonininkas Petras bei mokytoja Ona – gyvi įvykių liudininkai, patys carinės priespaudos metais nuoširdžiai puoselėję lietuvybę. Kartu su burmistru jie prisimena sunkų lietuvių šviesuomenės kelią iki Lietuvos valstybės atkūrimo. 

Jų pokalbyje iškyla svarbūs Ukmergės krašto praeities įvykiai, turėję didelę reikšmę lietuvybės išsaugojimui bei tautinės savimonės formavimuisi. Tai – lietuviško choro susibūrimas, knygnešystė, slaptos lietuviškos mokyklos, lietuviški vakarai, pirmosios lietuviškos gimnazijos Ukmergėje steigimas, lietuvių konferencija Vilniuje dėl Lietuvos valstybės atkūrimo ir kt.

Prisiminimuose minima platų atgarsį šalyje turėjusi didžioji Ukmergės byla, kurioje buvo išaiškintas didelis būrys lietuviškos spaudos platintojų ir po kurios netrukus buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Dalijamasi Ukmergės apylinkėse veikusių slaptų daraktorių mokyklų vargais, vykusių lietuviškų vakarų atgarsiais spaudoje, džiaugiamasi augančia karta.

Iš pokalbio nuotrupų ryškėja ne tik sudėtingas lietuvių kelias į nepriklausomybę – kelias iš tamsos į šviesą, bet ir atsiveria burmistro B. Dirmanto biografijos detalės, jo visuomeninė bei švietėjiška veikla.

Burmistro vaidmenį kuria scenos profesionalas, Vilniaus senojo teatro aktorius, kraštietis Vidmantas Fijalkauskas. Kitus vaidmenis įkūnija Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatrų aktoriai: vargonininko – Vidmantas Krikštaponis, mokytojos – Karolina Spalgėnaitė.

Visi įvykiai, atgyjantys kaip personažų prisiminimai, yra tikri. Jie užfiksuoti istoriniuose šaltiniuose, dokumentuose, tarpukario Lietuvos spaudoje, kuri čia pat cituojama.

Į trijulės pokalbį tarsi praeities prisiminimai iš buvusių lietuviškų vakarų, o tuo pačiu tarsi ateities vizijos įsipina šokiai ir dainos. Tai – Ukmergės kultūros centro ir Ukmergės meno mokyklos kolektyvų atliekami kūriniai iš šiemet šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ programos. 

Scenarijaus autorė ir renginio režisierė – Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė, ieškodama medžiagos, rėmėsi Ukmergės kraštotyros muziejaus istoriko Raimondo Ramanausko 2022 metais išleista knyga „Ukmergės miesto istorija (nuo įkūrimo iki 1919)“ bei Ukmergės rajono savivaldybės 2020 metais išleista Julius Zarecko sudaryta knyga, „Ukmergė 1918–1940 metų Lietuvos respublikos spaudoje“.  Taip pat remtasi Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos skelbiama Ritos Adomonytės ir Stanislavos Talutytės parengta kraštotyrine medžiaga „Lietuviškos spaudos draudimo metu (1864–1904) Ukmergės krašte gimę, gyvenę ar veikę knygnešiai bei slaptų mokyklų mokytojai (daraktoriai)“.

Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo diena po ilgų priespaudos metų tapo vasario 16-oji, laikas, kai po žiemos tamsos į žemę sugrįžta šviesa.

Ta šviesa labai reikalinga mums dabar, kai šalia vyksta nepriklausomybės džiaugsmą temdantis Ukrainos karas už laisvę. Toje tamsoje svarbu ir vėl prisiminti savo tapatybę, savo laisvės siekį, per amžius mus vienijusį ir vedusį į šviesą. Tas susitelkimas leido  mums, lietuviams, 1918-aisiais paskelbti pasauliui apie atkuriamą Lietuvos valstybę. Tas pats susitelkimas, vienijęs ir Atgimimo laikotarpiu, leidžia dabar švęsti laisvę ir šimtmetį mininčią Lietuvos dainų šventę.

Renginys nemokamas. Ukmergės kultūros centre jis vyks vasario 16 d. 14.30 val.

UŽ inf.