Ukmergės rajone, šalia Leonpolio kaimo, esantis Dovydiškių tvenkinys pradeda visiškai naują savo gyvavimo etapą. Nuo šios vasaros jis turi limituotos žvejybos statusą. Tai reiškia, kad žvejyba leistina tik su specialiu leidimu, o visą pagautą laimikį privalu paleisti.
Valstybei priklausančio 28 ha ploto Dovydiškių tvenkinio naudotojas – Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija.
Draugijos medžioklės žinovas ir žuvininkas Arūnas Pračkaila pasakojo, kad sutartis su Aplinkos ministerija dėl šio karpiais įžuvinto tvenkinio limituotos žvejybos pasirašyta birželio 6 d.
Tokį statusą turinčių vandens telkinių Lietuvoje šiuo metu – vos penkiolika. Juose žvejoti būtinas specialus leidimas ir galioja pagrindinis principas – „pagavai – paleisk“. Žvejai čia vyksta siekdami sugauti labai stambių laimikių ir turiningai bei azartiškai praleisti laiką.
Parai – 14 eurų
Žvejoti Dovydiškių tvenkinyje leidžiama tik turint leidimą limituotai žvejybai. Toks leidimas kainuoja 14 eurų parai. Juos išduoda Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija.
Leidimas suteikia teisę iš viso sugauti ne daugiau kaip 5 kg lydekų, sterkų ir linų. Kol sugaunamas leidime nurodytas žuvų kiekis, galima papildomai žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nustatytą leistiną kitų žuvų kiekį.
Karpių žvejyba leidžiama tik specialiai jų žvejybai įrengtose ir numeruotomis lentelėmis pažymėtose vietose.
Visi karpiai, nepriklausomai nuo dydžio, ir lydekos iki 50 cm turi būti nedelsiant paleidžiami atgal į vandens telkinį.
Be leidimo limituotai žvejybai žvejoti gali nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys (iki 16 m., pensininkai ir neįgalieji). Be leidimo limituotai žvejybai draudžiama žvejoti dugnine meškere ir privaloma paleisti visas sugautas lydekas, lynus, sterkus ir karpius.
Mėgėjiškos žūkles leidimai tvenkinyje suteikia teisę tik poledinei žūklei.
Išsamiai ši tvarka išdėstyta keturiuose informaciniuose stenduose, pastatytuose ties įvažiavimais link tvenkinio.
Prileido karpių
A. Pračkaila pasakojo, kad užtvenkus Armonos upelį sovietmečiu įrengtame Dovydiškių tvenkinyje kadaise buvo priveista karpių. Tad šis vandens telkinys visada viliojo žvejus ir buvo gana nualintas intensyvios žvejybos.
Sumanymas tvenkinį vėl paversti žuvimi įveistu karpynu kilo bemaž prieš trejetą metų. Per praėjusius ir šiuos metus į jį buvo prileista apie 750 kilogramų karpių.
Įžuvimas vyko etapais, ne per kartą. Į ežerą leistas ne tik karpių mailius, bet ir gana stambių 2–3 kilogramų žuvų. Tai tam, kad jos kuo greičiu užaugtų.
Tačiau atsiradus konkurencijai žuvims čia ėmė stigti maisto, o žvejams – labai gerai kibti. Pasklidus tokiems gandams, prie tvenkinio jie rinkosi dar gausiau.
Tiesiog išsėmė
Pasak A. Pračkailos, spėjama kad per kelis metus žuvį žvejai tiesiog išsėmė – be atodairos traukė lynus, lydekas ir tuos pačius visai neseniai suleistus karpiukus…
Draugijos medžioklės žinovas ir žuvininkas sako matydavęs, kad vienu metu ežero pakrantėje stovi 17 ir daugiau žvejų paliktų automobilių. O kiek dar vietinių, atėjusių pėsčiomis ir atmynusių dviračiais. Ir taip – diena iš dienos. Mano, kad vien per tris šių metų mėnesius tvenkinyje tik linų buvo pagauta per 6 000. Nedideliam telkiniui tai – milžiniški nuostoliai.
Sako, kad buvo bandyta užkirsti kelią tokiai agresyviai žvejų atakai, tačiau nesėkmingai.
Pašnekovas pripažįsta, kad veisiant tvenkinį karpiais iš pradžių draugija turėjo sumanymą, kad principas „pagavai – paleisk“ galios tik tvenkinyje sugautiems karpiams.
Tačiau, kai ežeras buvo tiesiog semte išsemtas, Aplinkos ministerija dėl itin intensyvios žvejybos pasiūlė taisykles sugriežtinti nurodymu paleisti ne tik karpius, bet ir kitas žuvis.
Stebi kameros
A. Pračkaila pasakojo, kad natūraliomis sąlygomis karpiai tik per dešimt metų užauga iki 10 kilogramų svorio. Bemaž tokie bei dar stambesni ir domina jų žvejoti vykstančius aistringus žvejus.
Kadangi Dovydiškių tvenkinys įžuvintas neseniai, populiariu tarp tokių aistruolių, manoma, jis taps tik po 2–3 metų.
Pažeidėjam atgrasyti ir tvenkiniui stebėti įrengta net keliolika matomų ir slaptų kamerų, kuriomis teritorija stebima ištisą parą.
Per pastaruosius dvejus metus į įžuvinimą karpiais investuota 3 500 eurų. Dar 4 000 eurų – į tvenkinio apsaugos priemones.
Pašnekovas pažymi, kad tai ne Medžiotojų ir žvejų draugijos, o rėmėjų lėšos – privačių asmenų, įmonių, už ką jiems nuoširdžiai dėkoja.
Pritaria ne visi
Naujovėms, žinoma, pritaria ne visi. A. Pračkaila tiki, kad daugiau nei 80 proc. rajono žvejų idėją palaiko. Tačiau likusieji prieštarauja, kaltina, skleidžia gandus, esą tvenkinį rengiamasi užvaldyti ir privatizuoti.
„Priešingai – dabartinis limituotos žvejybos statusas tam net užtveria kelius. Tikrai ne tam investuojama“, – tikino A. Pračkaila.
Pasak jo, šio sumanymo tikslas – ne pasipinigauti, o populiarinti europietišką žvejybos kultūrą, kai pagrindinis tikslas yra ne laimikis, o puikiai praleistas laikas.
Naują statusą įgijusiame tvenkinyje ketinama rengti žvejų varžybas, o daugiau nei po dvejų metų, kai karpiai bus gerokai užaugę, tikėtina atvyks ir aistringa stambios žuvies žvejyba besidomintys žvejai.
16 vandens telkinių
Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija naudotojo teisėmis yra išsinuomojusi 16 mūsų rajono vandens telkinių – 11 ežerų ir 5 tvenkinius. Juos žuvina bei vykdo kontrolę.
Iš didesnių telkinių draugija nesinaudoja Obelių ežeru, kuriam atstatytos nuosavybės teisės, tai pat – Navikų ežeriuku. Privačiam asmeniui yra išnuomotas ir valstybei priklausantis Antakalnio tvenkinys.
Prie įvažiavimų link draugijos nuomojamų vandens telkinių pritvirtinti informaciniai stendai. Tiesa, kai kuriuos iš jų piktavaliai jau spėjo suniokoti…
Žvejams, ypač tiems, kuriems tai reta pramoga, patariama prieš vykstant į žvejybą pasidomėti, kam tas vandens telkinys priklauso ir kas jo naudotojas. Tai svarbu perkant žvejo bilietą.
Pastebima, kad ukmergiškiai daugiausiai juos įsigyja draugijoje. Tie, kas perka „Perlo“ terminaluose, turi atkreipti dėmesį jog grafoje privalu nurodyti vandens telkinį, kuriame žvejosite, ir tai, kad jo naudotojas – Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija.
***
Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijai valstybiniai išnuomoti vandens telkiniai
Žirnajų ežeras: plotas 192,4 ha.
Kertušo ežeras: plotas 42,5 ha.
Šešuolių ežeras: plotas 37,6 ha.
Veprių ežeras: plotas 37,4 ha.
Žemaitkiemio 2 ežeras: plotas 14,6 ha.
Kurėnų ežeras: plotas 88,8 ha.
Ilgajo ežeras: plotas 36,97 ha.
Lėno ežeras: plotas 265,2 ha.
Siesikų ežeras: plotas 123,1 ha.
Klepšių ežeras: plotas 34,7 ha.
Enčios ežeras: plotas 29,82 ha.
Kadrėnų tvenkinys: plotas 113,6 ha.
Taujėnų tvenkinys: plotas 8,9 ha.
Mateikiškių tvenkinys: plotas 3,3 ha.
Virkščių tvenkinys: plotas 9,6 ha.
Davydiškių tvenkinys: plotas 28 ha.
