Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje viešėjo kraštietė žolininkė, edukatorė Giedrė Radzevičiūtė. Ji papasakojo apie žoliavimą ir žolynų naudą sveikatai, o tai ypač aktualu dabar, žiemos metu, kai padaugėja įvairių užkrečiamų susirgimų.
G. Radzevičiūtė dirba Vilniaus universitete, Medicinos fakultete, mokymosi visą gyvenimą veiklų koordinatore. Laisvalaikį ji skiria pomėgiui – žoliavimui, žolynų auginimui ir jų ruošimui. Žoliauja G. Radzevičiūtė ne kur kitur, o Ukmergės rajone, Žemaitkiemio seniūnijoje, kur po darbų grįžta į Šimaičių kaime iš protėvių paveldėtą sodybą. „Nuo pavasario iki vėlyvo rudens taip ir gyvenu – tarp Vilniaus ir Ukmergės. Savaitgaliais ir per atostogas puoselėju paveldėtą sodybą, žoliauju ir auginu žolynus“, – sako ji.
Iš pradžių teko gilintis į literatūrą, o dabar tai tapo gyvenimo dalimi – amatu ir kūryba. Pasak moters, žolininkystė prasideda nuo vidinio pojūčio, ypatingos būsenos, kuriai reikalinga ir stipri savikontrolė. Kai visi ilsisi prie ežerų, žolininkė kaitroje skina žiedus, nes žoliavimo laikas – labai svarbus.
Rinkimas
Augalai gyvena ciklais nuo ankstyvo pavasario, kai sudygsta, iki vėlyvo rudens, kai paruduoja ir nunyksta. Pumpurų rinkimą G. Radzevičiūtė pradeda dar kovo mėnesį.
Skirtingų augalų žydėjimo laikas skiriasi, bet gausiausias jis – vasarą, apie Jonines. Augalus geriausia rinkti prieš vidurvasarį, pirmojo žydėjimo metu, žydėjimo pradžioje, nes vėliau augalai praranda gerąsias savybes.
Geriausiai augalo savybės atsiskleidžia, jei jį nuskini saulėtą dieną. Tada jis turi sukaupęs daugiausia eterinių aliejų, yra gražiausios spalvos ir veiksmingiausias. Pavyzdžiui, jei ramunėlės karčios, greičiausiai buvo surinktos po lietaus, drėgnu oru.
Žolininkė atkreipia dėmesį, kad parudavusių augalų nereikėtų rinkti. Gamta kasmet vis labiau nepalanki – kaitra nudegina augalus vis greičiau. Vieną dieną augalas pražysta, o kitą – jau nurudavęs. Tad svarbu nepraleisti momento.
Žolynus ji pataria rinkti dieną, kai nemigruoja gyvūnai, nes žoliavimui reikia tylos, pasinėrimo.
Auginimas
G. Radzevičiūtė ne tik renka, bet ir pati augina įvairius augalus. Šiai veiklai skiria daug dėmesio: nuo sėklų įsigijimo, daiginimo, ravėjimo iki derliaus nuėmimo. Auginimas reikalauja įdėti daugiau darbo ir pastangų nei rinkimas, tačiau ir suteikia daugiau galimybių pagaminti įvairesnių arbatų.
Dirvos ir augalų priežiūrai reikalingi specialūs įrankiai – grėbliai, sodo žirklės, rankiniai rinktuvai, svarstyklės…
Pašnekovė sako, kad augindama žolynus ji nenaudoja įrankių, varomų benzinu ar elektra, viską daro rankomis. Todėl reikalingos didelės investicijos į kokybiškus įrankius, leidžiančius kuo efektyviau pasiekti norimo rezultato.
Ruošimas
G. Radzevičiūtė arbatoms naudoja apie 80 augalų. Sako, kad svarbu ne tik tinkamu laiku surinkti žolynus, bet ir išlaikyti juos geriausios kondicijos, kad neprarastų spalvingumo, kvapnumo.
Surinktus augalus moteris susmulkina, o tada džiovina. Pagrindinė smulkinimo taisyklė – kuo smulkiau. Tada galutinis produktas bus kokybiškas ir gražus.
Džiovinti reikia sausose, gerai vėdinamose patalpose, kur nepasiekia saulės spinduliai. Žolynai džiūsta apie 1–2 savaites, per tą laiką juos būtina vartyti.
G. Radzevičiūtė žolynus džiovina ant lininio audeklo, gerai sutraukiančio drėgmę. Greta džiovyklos laiko drėgną audinį, kuris sugeria dulkes.
Galiausiai laukia pakavimas. Vienas iš būdų – augalus susmulkinti iki miltelių.
Naudojimas
Žolynų naudojimo patirtis, perduodama iš kartos į kartą, yra liaudies medicinos paveldas, dar vadinama etnomedicina. Edukatorė patikslina, kad vaistus, skirtus gydyti, kuria farmacininkai, o etnomedicina orientuota į sveikatinimą, naudojant žoleles.
Pasak jos, populiariausios ir labiausiai perkamos visame pasaulyje vaistažolės – ramunėlės. Jos naudojamos ne tik arbatoms, bet ir kosmetikos pramonėje. Ramunėlės gelbsti nuo nemigos, skrandžio, raumenų skausmų, mažina spazmus, veikia priešuždegimiškai, raminančiai.
Katžoles labai vertina amerikiečiai. Jos mažina temperatūrą, pilvo skausmus, kosulį.
Melisos ypač mėgstamos vokiečių. Jos teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, o, kaip sakoma, visos ligos nuo nervų.
Mėta – prancūzų žolelių karalienė. Priskaičiuojama per 250 mėtų rūšių, išvesta pačių įvairiausių skonių ir kvapų. G. Radzevičiūtė pati augina septynias mėtų rūšis. Mėtos ne tik ramina, bet ir tonizuoja. Naudojamos su kitais ingredientais padeda atsiskleisti jų savybėms.
Pipirmėtės gerina virškinimą. Jos labiau nei mėtos tiks tiems, kam padidėjęs rūgštingumas.
Stiprus augalas – medetka. Jis kovoja su depresija, uždegimais ir net vėžiu.
Šalavijas tinka nuo kosulio, uždegimų, grybelinių ligų.
Edukatorė gimnazijoje lankėsi Tarptautinės arbatos dienos, kuri minima gruodžio 15-ąją, proga visuomenės sveikatos specialistės Gretos Dudėnienės kvietimu. Arbatos dienos paminėjimas čia jau tapęs tradicija. Šią dieną gimnazijoje rengiamos degustacijos ir kitos veiklos, susijusios su arbata.
