Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai praėjusią savaitę net 9 kartus vyko gesinti rajone degusios žolės. Prasidėjus pavasariui, teigia jie, pernykštės žolės deginimas kelia didelį rūpestį.
Vien pernai Ukmergės rajone ugniagesiai gelbėtojai 67 kartus vyko gesinti degusių atvirų plotų, o šiemet per pirmus tris mėnesius jau 11 kartų tramdė žolės liepsnas.
Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonių turtas, o kartais – ir patys gyventojai. Deja, ne visi susimąsto, kad ugniagesiai gelbėtojai, gesindami padegtos žolės plotus, gali nesuspėti laiku atvykti į kitą gaisrą ar nelaimę, kur gresia pavojus žmogaus gyvybei, turtui.
„Kai arčiausiai esančios ugniagesių pajėgos būna išvykusios dėl degančios žolės, gaisro apimtą namą gesinti tenka ugniagesiams iš kitų, neretai gerokai nutolusių, padalinių. Taip yra gaištamas brangus laikas, rizikuojama žmonių ir jų turto saugumu“, – pastebi Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai.
Anot jų, atvirose teritorijose gaisrai dažniausiai kyla savaitgaliais, kai tvarkoma aplinka, nebūna lietaus. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai teigia, jog neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai. Todėl tėvai ir mokytojai turėtų pasirūpinti, kad vaikai žinotų, kokį pavojų kelia pernykštės žolės gaisrai.
Pastebėjus degančią žolę būtina iškart apie tai pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Patariama: kad ugnis neišplistų, nepraeikite pro šalį; įvertinę riziką pasistenkite ugnį užgesinti patys, kol liepsna neapėmė didesnių plotų. Ją reikia užplakti medžių šakomis ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad ji neplistų.
Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas. Todėl su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Augalinės kilmės atliekas, jei neprieštarauja savivaldybių patvirtintos švaros taisyklės, galima deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. Vis dėlto pats draugiškiausias aplinkai šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.
Laužą kurti reikia tik tam paruoštose vietose. Prieš tai būtina įvertinti, ar tai saugu. Negalima jo kurti, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti, žarijas reikia užpilti vandeniu.
Administracinių nusižengimų kodekse pagal straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
UŽ inf.
