Praėjusį savaitgalį visoje Lietuvoje spaudė šaltis, kai kur perkopęs ir -25°. Šiltėjant klimatui tai jau kiek neįprastas.
O štai 1940 m. sausio pradžioje Ukmergėje buvo sumuštas šalies šalčio rekordas. Dėl itin žemos temperatūros net uždarytos mokyklos.
1940 m. sausis. „Ukmergėje šalčio buvo 30°, tuo tarpu Norvegijos pakraščiuose 2-4 laipsniai šilimos.“ („Darbininkas“, 1940 m.)
1940 m. sausis. „Kaip jau pranešė radijas, Ukmergė yra bene šalčiausia Lietuvoje vieta. Žmonės sako, kad tokių šalčių Ukmergė yra seniai mačiusi, nes termometras rodo nuo 20 iki 31 laipsnio. Ryšium su tuo, nuo sausio 8 d. visos Ukmergės miesto ir apskrities pradžios mokyklos neveikia.“ („Lietuvos aidas“, 1940 m.)
Dabar oro temperatūrą (ne tik esamą, bet ir jutiminę) bene kiekvienas gali pasitikrinti išmaniajame įrenginyje. O tarpukariu mokiniai apie dėl šalčio nevedamas pamokas būdavo informuojami sirenomis ir vėliavomis ugniagesių bokšte.
1940 m. vasaris. „Mokiniams įspėti, kada dėl šalčio nėra pamokų, burmistras viešai paskelbė, kad esant -20 laipsnių C bus duodamas 1 minutės sirenos signalas, o esant -25 laipsn. C. ir daugiau – po 1 minutę su pusės minutės pertrauka./ Be to, pirmu atveju gaisrinės bokšte bus iškelta žalios spalvos viena vėliava, antru – dvi, viena aukščiau kitos.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)
Žiemą, kaip ir mūsų dienomis, taip ir tarpukariu oro sąlygos pridarydavo rūpesčių keliuose. Pasitaikydavo, kad dėl užpustytų kelių, susisiekimas su kitais miestais kuriam laikui būdavo nutraukiamas. Tačiau Ukmergėje tais laikais veikė geležinkelis.
1928 m. sausis. „Susisiekimas automobiliais ir autobusais plentu tarp Jonavos, Ukmergės, Utenos ir Zarasų dėl sniego pusnių nuo sausio 24 d. yra visai nutrauktas./ Siaurasis geležinkelis Jonava-Ukmergė veikia tvarkingai nes sniegas yra valomas.“ („Lietuvis“, 1928 m.)
1940 m. sausis. „Dėl užpustytų kelių keliose Kauno-Zarasų ruožo atšakose nutrauktas autobusų susisiekimas. Iš Ukmergės autobusai nekursuoja į Kavarską, Anykščius, Panevėžį ir Giedraičius. Ukmergės – Vilniaus ruožas, pro Širvintas ir Maišiagala, kaipo svarbus susisiekimo atžvilgiu veikia, dažnai yra nuvalomas ir autobusų susisiekimas nors ir su pavėlavimais, bet palaikomas.“ („Lietuvos aidas“, 1940 m.)
Nuotraukos iš feisbuko puslapio „Ukmergė senose fotografijose“; forumo „miestai.net“
