Ūkininkai aprauda dėl gausių liūčių prarastą derlių ir baiminasi negalėsiantys įvykdyti finansinių įsipareigojimų. Nuo šios prievolės juos iš dalies apsaugotų paskelbta ekstremali padėtis. Pagaliau yra vilties, kad, pakoregavus teisės aktus, kliūčių tam nebeliks.
Šiomis dienomis vyksta šalies ūkininkų, tarp jų – ir mūsų rajono, susitikimai su savivaldybių, kitų valdžios institucijų atstovais. „Ukmergės žiniose“ neseniai rašėme apie vieną pirmųjų tokių susitikimų, kuriame ūkininkai liejo nuoskaudas dėl beviltiškos padėties ir piktinosi jiems nepalankiais įstatymais.
Jie guodžiasi dėl neįvažiuojamų laukų – pats laikas galvoti apie sėją, tačiau dar niekas nenukulta. Rajono žemdirbiai teigia likus nenuimta apie 40 proc. derliaus. Kadangi nepajėgūs įvykdyti sutarčių su grūdų supirkėjais sąlygų, gresia nuobaudos, be to, „kabo“ paimti kreditai.
Paskelbta ekstremali padėtis palengvintų ūkininkų situaciją, deja, to neleidžia įstatymai. Aiškinta, kad nesusidarė toks kritulių kiekis, kokio reikia, kad būtų teisinis pagrindas paskelbti. Kritinis lygis esą nepasiektas.
Tokio reglamentavimo ūkininkai nesupranta. Anot jų, situacija ir taip tragiška, tad visai nebežinia, kokio reikia kritulių kiekio, įrodančio apverktiną jų padėtį. Piktintasi, kad iniciatyvos nesiima ginti žemdirbius, anot jų, turinti savivaldybė.
Be derliaus ir pajamų
Praėjusią savaitę vykta į Žemės ūkio rūmuose Vilniuje surengtą posėdį. Kadangi dėl liūčių žemdirbiai negali laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų, į Žemės ūkio rūmus kreipėsi ne tik Ukmergės, bet ir Rokiškio, Širvintų, Ignalinos, Šalčininkų, Akmenės, Anykščių, Kupiškio, Molėtų, Radviliškio ir Raseinių rajonų savivaldybės, žemdirbių organizacijos, atskiri žemdirbiai. Posėdyje dalyvavo ir mūsų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša.
Pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos rugpjūčio mėnesio apžvalga: atskiruose rajonuose užfiksuotas kritulių kiekis net 3,5 karto didesnis už įprastą daugiametį. Dėl perteklinės drėgmės dirvose kiekio minėtų rajonų žemdirbiai negali nuimti derliaus ir vykdyti rudens sėjos darbų. Pažymėta, kad atskiruose rajonuose nenuimta 30–60 proc. derliaus, maža to, grūdų kokybė tik III, IV klasės, maistinių grūdų beveik nėra.
Žemdirbiai nuogąstauja, kad negaus planuotų pajamų, negalės įvykdyti įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams, kreditoriams, Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Prasilenkia su realybe
Kalbėta apie dabartinės būklės neatitinkančius įstatymus. Pavyzdžiui, Civiliniame kodekse numatyta: „Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui“.
Tuo metu Vyriausybės 1996 metų nutarime „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ išvardyti įvykiai, galintys tapti nenugalima jėga, tačiau tarp jų nepaminėtas meteorologinių reiškinių (liūčių, šalnų, krušos, šalčio, sausros) poveikis. Tai, susitikimo dalyvių teigimu, apsunkina žemdirbių padėtį įrodinėjant, kad dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių negali vykdyti įsipareigojimų. Juk meteorologiniai reiškiniai turi tiesioginę įtaką auginant augalininkystės produkciją.
„Tai – Lietuvos visos rytinės dalies problema. Liūdnai juokaujama, kad čia skėčio niekas nelaikė, – pasakojo Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Ukmergės rajone Karolina Valaišienė. – Posėdyje kalbėta, kad imtis veiksmų pirmiausia turėtų savivaldybės. Būtent tą akcentavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.“
Skubos tvarka
Savivaldybės ragintos padėti savo ūkininkams, o Žemės ūkio rūmų taryba posėdyje priėmė tris rezoliucijas, viena jų – dėl priemonių ir pagalbos nukentėjusiems nuo liūčių žemdirbiams.
Rekomenduojama žemės ūkio subjektams (ūkininkams, bendrovėms, kooperatyvams) nedelsiant raštu informuoti bankus ir kredito įstaigas, NMA, sutartinius partnerius bei kitus kreditorius apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų dėl nuo jų nepriklausančių kliūčių. Raštiškas pranešimas – pagrindas pradėti derybas dėl atleidimo nuo netesybų ar delspinigių mokėjimo bei įsipareigojimų (pagal situaciją ir galimybes) vykdymo perkėlimo į kitus metus.
Pasiūlyta kreiptis į rajono savivaldybės administraciją, kad būtų centralizuotai užsakyta ir žemdirbiams pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro sąlygas šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. ŽŪR taryba taip pat kreipėsi į rajonų savivaldybes: siūloma dėl esamų sąlygų paskelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją.
Ekstremalią padėtį jau paskelbė Švenčionių, Ignalinos, Rokiškio, Širvintų, kiti rajonai.
Pasiūlyta savivaldybių taryboms kreiptis į Vyriausybę ir prašyti susiklosčiusias sąlygas, lėmusias didžiulius nuostolius, pripažinti tinkamu tokios padėties paskelbimo kriterijumi.
Taryba prašo Žemės ūkio ministerijos skubos tvarka inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad žemės ūkio augalininkystės produkcijos augintojams nenugalima jėga būtų pripažinti pavojingi, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, nuo kurių nėra galimybės apsidrausti draudimo bendrovėse. Taip pat ekstremalių įvykių kriterijumi būtų nustatyti ekonominiai nuostoliai, patirti dėl tokių reiškinių.
Ne mažiau kaip 500
Ūkininkų rūpesčiai dar kartą išsakyti ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos kaimo ir aplinkosaugos komiteto skubos tvarka sukviestame posėdyje. K. Valaišienės teigimu, nuspręsta skelbti ekstremalią situaciją, jei ne mažiau kaip 500 ūkininkų įrodys, kad orai trukdo žemės ūkio darbams ir dėl to patiriama žala. „Per visas rajono seniūnijas tiek tikrai susidarys“, – tikino ji.
Problema pristatyta ir ketvirtadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje. Meras Rolandas Janickas tarybos narius informavo apie iš žemdirbių gautą raštą su prašymu skelbti ekstremalią padėtį. Jį pasirašė 81 rajono ūkininkas.
Posėdyje pateikti meteorologijos stoties duomenys apie kritulius: per keturiolika dienų rajone iškrito viso mėnesio jų norma.
Nutarta, kad kiekvienas ūkininkas turi kuo greičiau kreiptis į savo gyvenamosios vietos žemės ūkio specialistus, kurie pasirūpintų pažymomis. Susidarius 500 asmenų ir išnagrinėjus jų pateiktus dokumentus su pagrįstais reikalavimais, galima bus skelbti neeilinę padėtį. Nesurinkus būtent tiek parašų, teisinio pagrindo ją skelbti nebus.
Šią savaitę rajone laukiama svečių iš Vyriausybės: jie lankysis žemdirbių ūkiuose ir bus supažindinti su situacija.
