Žurnalas „Reitingai“ paskelbė, kuriose šalies mokyklose abiturientai egzaminus laikė prasčiausiai, o kuriose – geriausiai. Smagu, kad tarp geriausiai lietuvių kalbos išmokiusių mokyklų išskirta Ukmergės rajono Želvos gimnazija. Paaiškėjo, kad jos rezultatai laikant šį egzaminą – patys geriausi šalyje.
Želvos gimnazijos direktorius Vidas Tavoras sakė, kad jam ši antradienį paskelbta žinia buvo labai netikėta, tačiau, be abejo, džiugi.
Direktorius pasakojo, kad pernai Želvos gimnaziją baigė 12 abiturientų. Iš jų 6 laikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Visi išlaikė labai aukštais balais nuo 63 iki 88. Vidurkis siekė net 79 balus. O tai ir lėmė pirmą vietą šalyje.
Mokinius lietuvių kalbos moko Romualda Stražinskienė.
Direktorius sako, kad labai svarbus yra mokinių teisingas pasirinkimas kokį egzaminą laikyti – valstybinį ar mokyklinį. Lietuvių kalbos valstybinį egzaminą buvo pasirinkę stiprūs mokiniai, o silpnesnieji, įvertinę savo galimybes, rinkosi mokyklinį.
Pasak direktoriaus, šiais mokslo metais valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikyti pasirinko tik du iš 14 abiturientų.
„Reitingai“ skelbia, kad tragiškiausia situacija praėjusiais mokslo metais buvo dėl matematikos egzamino.
Šio valstybinio brandos egzamino neišlaikė maždaug trečdalis visų šalies mokinių.
V.Tavoras sako, kad nelabai gerai matematikos egzaminą laikyti sekėsi ir jų abiturientams. Tačiau juokauja, kad, laimei, tarp pačių blogiausių reitinge nebuvo įrašyti.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas pažymėjo, kad Lietuvoje matematikos pavyksta išmokyti tik apie 3 000 jaunuolių iš 24 tūkstančių. „Reikėtų rėkti iš nevilties, nes tai – žmonės, jų gyvenimai“, – sako jis.
„Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pabrėžė, kad matematikos egzamino neišlaikė ir vadinamųjų matematinių mokyklų abiturientai. Ji linkusi manyti, kad tai lėmė nuotolinis mokymas.
J.Kučinskaitė sakė, kad yra mokyklų, kurios nepaisydamos nieko ugdo itin stiprius mokinius. Tai rodo ir egzaminų, ir tarptautinių olimpiadų rezultatai. Ji išskyrė šias mokyklas: KTU gimnaziją, Vilniaus licėjų, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją.
Kaip stiprias mokyklas įvardijo ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, Klaipėdos Simono Dacho progimnaziją, Kauno rajono Babtų gimnaziją, Palangos Senąją gimnaziją, Kretingos pranciškonų gimnaziją, Kauno jėzuitų, Mažeikių „Gabijos“, Vilniaus jėzuitų gimnazijas, Klaipėdos licėjų. Šias mokyklas ji pavadino Lietuvos aukso fondu.
UŽ inf.
