Įsibėgėjant rinkimų darbams, pasidomėjome rinkimų finansavimu bei komisijų narių atlygiu.
Pasirodo, didžiausia rinkimams skiriama biudžeto asignavimų dalis numatyta darbo užmokesčiui, o rinkimuose Lietuvoje dirbs apie 15 tūkst. asmenų. Ukmergėje tokių darbuotojų – daugiau kaip 200.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė informavo, kad didžiausia šiais metais rinkimams skiriama biudžeto asignavimų dalis – beveik trys ketvirtadaliai – yra numatyta rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui.
„Respublikos Prezidento, Europos Parlamento rinkimų ir Referendumo dėl pilietybės išsaugojimo metu rinkimų komisijos dirbs visose 60-yje Lietuvos savivaldybių ir 1 895-iose rinkimų apylinkėse.
Turėsime atsiskaityti ir su komisijomis, kurios organizuos balsavimą Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.
Šiuo metu yra baigiamos apylinkių rinkimų komisijų narių įdarbinimo procedūros.
Iš viso dirbti visuotiniuose rinkimuose bus įdarbinta apie 15 tūkst. asmenų. Tad rinkimų metu Vyriausioji rinkimų komisija taps viena iš didžiausių darbdavių Lietuvoje“, – sakė I. Ramanavičienė.
Ukmergės apygardoje apylinkių komisijų formavimas taip pat jau į pabaigą. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkės Aušros Šičkinienės duomenimis, jau prisiekė beveik visi iš paskirtų dirbti 221-o ukmergiškio. Pasakojo, kad 4 asmenys dirbti atsisakė. Iki balandžio 30-osios apylinkių komisijų formavimas turi būti baigtas.
Atlyginimai didėja
VRK atstovės duomenimis, nuo 2019 m. su kiekvienais vėlesniais rinkimais valandinis darbo užmokesčio tarifas didėjo.
Rinkimų komisijų nariams darbo užmokestis skaičiuojamas, taikant valandinius tarifus už žiniaraščiuose nurodytas faktiškai dirbtas valandas. Valandinis tarifas nustatomas pagal Rinkimų kodekse patvirtintus koeficientų dydžius.
Šiemet rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už valandą uždirbs dvigubai daugiau, nei dirbę per 2019 metais vykusius rinkimus.
Dabar taikomi šie valandiniai darbo užmokesčio tarifai (su mokesčiais): savivaldybių (apygardų) rinkimų komisijų pirmininkams – 14,95 Eur, komisijų nariams – 12,05 Eur, apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 12,05 Eur, o šių komisijų nariams – 9,60 Eur.
Vidutiniai atlygiai
VRK atstovė pateikė darbo užmokesčio statistiką per pernai vykusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
Pasak jos, 40 proc. savivaldybių (apygardų) rinkimų komisijų pirmininkų per visą laikotarpį, kurio trukmė apie 3,5 mėn., dirbo nuo 201 iki 300 valandų ir jų vidutinis atlyginimas už tą laikotarpį – 4 199 Eur, 30 proc. dirbo nuo 301 iki 500 valandų, jų vidutinis atlyginimas už visą laikotarpį – 6 216 Eur.
41 proc. savivaldybių (apygardų) rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojų, komisijų sekretorių ir narių dirbo nuo 51 iki 100 valandų, o jų vidutinis atlyginimas už visą laikotarpį – 915,28 Eur, 36 proc. dirbo nuo 101 iki 200 valandų, jų vidutinis atlyginimas – 1 717,12 Eur.
Apylinkių rinkimų komisijų veikia trumpesnė – apie 2 mėnesius. 53 proc. šių komisijų pirmininkų per visą laikotarpį dirbo nuo 51 iki 100 valandų, jų vidutinis atlyginimas už visą laikotarpį – 1 145 Eur, 38 proc. dirbo nuo 101 iki 200 valandų, jų vidutinis atlyginimas – 1 903,75 Eur.
Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojų, sekretorių ir narių, kurie per minėtą laikotarpį dirbo nuo 51 iki 100 valandų, vidutinis atlyginimas už visą laikotarpį – 665,94 Eur, o kurie dirbo nuo 31 iki 50 valandų – 402 Eur.
I.Ramanavičienė patikslino, kad sumos pateiktos su privalomais mokėti mokesčiais ir priminė, kad apmokamas komisijos narių darbas, o stebėtojų – ne.
Pasirengimas ir tvarkos
VRK balandį rengia mokymus komisijų nariams – dėl balsavimo sąlygų užtikrinimo rinkėjams su negalia bei kibernetinio saugumo. Mokymosi platformose bus surengtos ir balsavimo „repeticijos“ tiek išankstinio balsavimo, tiek ir rinkimų dienos.
Pasak I. Ramanavičienės, siekiant palengvinti darbą komisijų nariams, su kiekvienais rinkimais daromi patobulinimai ir rinkimų tvarkoje. Šiemet naujovių, lyginant su praėjusių metų savivaldos rinkimais, nėra daug.
„Rudenį Seime priėmus Rinkimų kodekso pataisas, įsigaliojo nuostata, pagal kurią į rinkėjų sąrašą automatiškai nebebus įtraukiami asmenys, ilgiau nei metus iki rinkimų dienos neturi jokio galiojančio asmens dokumento“, – informavo atstovė spaudai. Vis tik galimybė balsuoti sudaroma. Tokie asmenys, norėdami dalyvauti rinkimuose, privalo kreiptis į pasirinktą rinkimų komisiją su prašymu įrašyti juos į rinkėjų sąrašus. Apylinkių rinkimų komisijų nariai turi paprašyti tokio rinkėjo užpildyti papildomą dokumento formą.
Informuoja apie referendumą
Informacijos apie pasirengimą referendumui, lyginant su pranešimais apie rinkimus, yra kur kas mažiau. Pasidomėjome, kaip jam ruošiamasi.
Pasak I. Ramanavičienės, VRK, kaip pagrindinio rinkimų ir referendumų organizatoriaus tikslas yra, kad rinkėjai būtų informuoti, jog atėję rinkti Prezidentą, jie kartu gaus ir Referendumo dėl pilietybės išsaugojimo biuletenį. Taip galės išreikšti savo valią Konstitucijos 12-o straipsnio keitimo klausimu.
„Referendume nėra procedūrų, kurios susijusios su kandidatais ir jų duomenų tikrinimu, registravimo procedūromis, tad gali susidaryti įspūdis, kad apie referendumą viešumoje kalbama ne tiek daug, kaip apie Prezidento rinkimus“, – sakė I. Ramanavičienė, tikinanti, kad dabar šios informacijos daugėja.
Pasak jos, nuo vasario mėnesio LRT radijo ir televizijos eteryje transliuojamos tiesioginės diskusijų laidos. Artėjant referendumo datai, tikėtina, kad tos diskusijos dar suintensyvės.
