Dideliame tyrime, kuriame dalyvavo vidutinio ir vyresnio amžiaus vokiečiai, buvo nustatyta, kad tiems, kurių organizme buvo ypač nedaug vitamino D, grėsė gerokai didesnis pavojus mirti nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų ir kvėpavimo negalavimų.
Saulės šviesa, riebi žuvis ir papildai yra puikūs būdai padidinti vitamino D – maistingosios medžiagos, kuri, atrodo, gali gerokai atitolinti mirties dieną – atsargas organizme. Paskelbdami šią naujieną anksčiau, negu ji buvo publikuota leidinyje „American Journal of Clinical Nutrition“ (Amerikos gydomosios mitybos žurnale), Vokietijos tyrėjai iš Vokietijos vėžio mokslinio tyrimo centro nurodė ryšį tarp vitamino D kiekio organizme ir mirtingumo pavojaus. Beveik 10 metų stebėdami didelę 50–74 m. amžiaus žmonių grupę ir susiedami vitamino D kiekius jų organizmuose su jų mirtingumo rodikliu, mokslininkai nustatė aiškiai išreikštą atvirkštinį ryšį tarp mirties rizikos ir vitamino D.
71 % didesnis mirtingumo pavojus
Žmonėms, kuriems trūko vitamino D, grėsė net 71 % didesnis mirtingumo dėl įvairių priežasčių pavojus, palyginti su tais žmonėmis, kurių organizme buvo pakankamas vitamino D kiekis. Konkrečiai, pavojus mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų šios grupės žmonėms, kuriems trūko vitamino D, buvo didesnis 39 %, mirti nuo vėžio – didesnis 42 %. Ir galiausiai šioje grupėje buvo nustatytas net 150 % didesnis mirtingumas nuo kvėpavimo ligų. Visi skaičiai yra reikšmingi.
Dar vienas įrodymas
Vokiečių tyrimas papildo vis didėjantį tyrimų, įrodančių, kad mažas vitamino D kiekis susijęs su padidėjusiu mirtingumu, skaičių. 2012 metais leidinyje „American Journal of Cardiology“ („Amerikos kardiologijos žurnale“) publikuotame tyrime pabrėžiama, kad žmonėms, kurių organizme buvo sukaupta labai mažai vitamino D, grėsė 164 % didesnis pavojus mirti nuo padidėjusio kraujospūdžio, išeminės širdies ligos arba diabeto, palyginti su tais, kurių kraujyje buvo pakankamai vitamino D.
Ir naujausio vokiečių tyrimo, ir amerikiečių 2012 m. tyrimo duomenimis, vitamino D trūkumas organizme pasireiškia, kai jo kiekis tampa mažesnis nei 30 nmol/L.
Pamiršta maistingoji medžiaga
Ne taip seniai gydytojai ir mitybos specialistai įspėjo žmones atsargiomis dozėmis vartoti vitaminą D, pareikšdami, kad per didelis jo kiekis gali turėti šalutinį poveikį. Pastaraisiais metais mokslas įrodė, kad yra priešingai. Tyrimų duomenimis, didžiajai daliai gyventojų (įskaitant ir sveikus žmones) trūksta vitamino D. Be to, nustatyta, kad ši maistingoji medžiaga yra saugi vartoti net ir daug didesnėmis dozėmis, nei buvo rekomenduota anksčiau.
Šiandien yra žinoma, kad vitaminas D padeda išvengti osteoporozės, sklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir netgi vėžinių susirgimų.
Geriausi vitamino D šaltiniai – saulė ir riebi žuvis. Šiaurės Europoje saulės šviesos nepakanka, norint gauti reikiamą vitamino D kiekį. Tačiau vartodami papildą „D-Pearls“, kurio kiekviena kapsulė aprūpina Jūsų organizmą 40 mikrogramais biologiškai aktyvaus vitamino D, lengvai atkursite šios maistingosios medžiagos kiekį savo kraujyje.
