Vyriausybė praėjusią savaitę priėmė sprendimą, kad Lietuvoje bus sudaryti du planavimo regionai – Sostinės regionas iš Vilniaus apskrities bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas iš likusių 9 apskričių.
Ukmergei tai reiškia, kad po pertvarkos mes priklausysime „turtingesniajam“ – sostinės regionui. Teoriškai, pagal statistiką, pagal atlyginimų vidurkį atrodysime geriau nei likusios Vidurio ir vakarų Lietuvos savivaldybės.
Tačiau praktiškai nuo tokių pokyčių turtingesni vargu ar tapsime.
Rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova sako, kad šį penktadienį paviešintas Vyriausybės sprendimas buvusi didelė staigmena.
Vicemerės manymu, nepaisant to, kad su savivaldybėmis šis sprendimas nebuvo derinamas ar kartu aptariamas, jis Ukmergei yra palankus. Mums tai – daug geresnis kelias nei ankstesnis siūlymas Ukmergę priskirti Utenos apskričiai.
Prieš tokius Vyriausybės ketinimus mūsų rajono vadovai buvo griežtai pasisakę ir siūlė geriau jau kurti naują – Ukmergės apskritį.
Po praėjusią savaitę paskelbto nutarimo sudaryti du planavimo regionus – Sostinės, kuriam mes ir priklausysime, bei Vidurio ir vakarų Lietuvos siekius įkurti Ukmergės apskritį galime pamiršti. Tam dabar tiesiog nebėra jokio preteksto.
Stepanovos manymu, naujasis statusas Ukmergei gali ateityje padėti pritraukti verslo įmonių plėtrą. Mat verslo įmonėms steigtis sostinės regione gali atrodyti patraukliau nei šiam regionui nepriklausančiose savivaldybėse.
Sprendimas sudaryti du skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionus yra vienas iš parengiamųjų darbų ruošiantis kitam ES finansiniam laikotarpiui.
ES finansinės investicijos mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems regionams nėra vienodos. Pagal dabartinį klasifikatorių Lietuva laikoma vienu regionu.
Tačiau Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai kelia į viršų.
Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Vilniaus regione siekia iki 110 proc. ES vidurkio, likusioje Lietuvos dalyje ES vidurkio nesiekia.
Neatlikus jokių veiksmų Lietuva būtų priskirta pereinamųjų regionų kategorijai, ir ES skiriama parama sumažėtų iki 60 proc. buvusios apimties – nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. eurų.
Pasak Vyriausybės pranešimo, sudaromi ne administraciniai, o statistiniai regionai, todėl kasdieniniame gyvenime ir veikloje pokyčių nepajus nei gyventojai, nei įmonės, nei institucijos.
