Ruošdamasi kitų metų Seimo rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sudarė 71-ą vienmandatę Seimo rinkimų apygardą ir lapkričio 30 d. vykusiame posėdyje patvirtino jų ribas.
Pirmąjį apygardų ribų projektą VRK visuomenei pristatė šių metų rugsėjį. Antrasis pakoreguotas variantas skelbtas spalio mėnesį. Kadangi Ukmergės laukia dideli pokyčiai – mūsų apygarda skaidoma į dvi ir gyventojams teks rinkti nebe vieną, o du Seimo narius, buvo prašyta to išvengti. Į VRK su tokiu prašymu kreipėsi rajono meras Darius Varnas. „Suprantame, kad šiai dienai formuodami rinkimų apygardas turite išlaikyti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytas leistinas rinkėjų skaičiaus apygardoje nuokrypio ribas.
Tačiau jūsų pasiūlyti pokyčiai Ukmergės rajono savivaldybės atžvilgiu yra drastiški ir nepriimtini. Prašome jūsų dar kartą peržiūrėti planuojamą apygardų žemėlapį ir paieškoti galimų variantų, mažinančių neigiamas pasekmes Ukmergės rajono savivaldybės rinkėjams“, – buvo teigiama mero pasirašytame rašte. Tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta.
Priminsime, kad per praėjusius Seimo rinkimus Ukmergės apygarda jau taip nesivadino – buvo pavadinta Deltuvos pietine apygarda. Ji buvo sudaryta iš visų mūsų rajono apylinkių ir Jonavos rajonui priklausančios Upninkų apylinkės.
Per kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus bus kitaip: visa šiaurinė Ukmergės rajono dalis: Taujėnų, Balelių, Siesikų, Laičių, Rečionių, Vidiškių ir Žemaitkiemio rinkimų apylinkės prijungtos prie Deltuvos šiaurinės apygardos, o Upninkų – prie Jonavos apygardos.
Deltuvos pietinei apygardai priklausys likusi Ukmergės rajono dalis ir visos Širvintų rajono rinkimų apylinkės.
Seimo rinkimų apygardų ribų analizę VRK atliko bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra.
Pasidomėjus apie Ukmergės laukiančius pokyčius VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė sakė, kad sprendimų dėl Seimo rinkimų apygardų ribų Ukmergės regione buvo ieškoma tiek analizuojant aplinkinių apygardų situaciją, tiek bendraujant su rajono savivaldybe. Tačiau, pasak jos, idealaus varianto, kaip išlaikyti Rinkimų kodekse nustatytą reikalavimą, kad kiek-vienoje Seimo rinkimų apygardoje būtų proporcingas rinkėjų skaičius, nerasta.
Pasak I. Ramanavičienės, Ukmergei gretimos Nevėžio, Sėlos rytinė, Sėlos vakarinė, Molėtų-Širvintų, Deltuvos pietinė apygardos buvo per mažos, kad taptų apygardomis-donorėmis, kalbant apie rinkėjų skaičių. Todėl, nesuradus geresnio sprendimo, teko priimti tokį, koks yra dabar.
„Pastarųjų metų analizės rodo, kad gyventojų gausėja didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose, o kai kuriuose Lietuvos regionuose stipriai mažėja. Todėl tam, kad būtų išlaikyta proporcija ir vienmandatėse apygardose Seimo narius rinktų panašus skaičius rinkėjų, rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami.
Pagal Rinkimų kodeksą, apygardų ribos nustatomos atsižvelgiant į reikalingą rinkėjų skaičių konkrečioje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą“, – pažymėjo atstovė spaudai.
Pasidomėjus, ar buvo atsižvelgta į Ukmergės prašymą koreguoti žemėlapį, lyginant su tuo, kuris buvo pristatytas visuomenei šį rudenį, atstovė sakė, kad tokios galimybės nebuvo.
VRK skelbia, kad šalyje iš viso keitėsi 44-ių rinkimų apygardų ribos, o 26-iose jos nesikeitė.
Didžioji dauguma pokyčių yra minimalūs, pavyzdžiui, 1 rinkimų apylinkė buvo perkeliama iš vienos apygardos į kitą. Demografiniai pokyčiai ir rinkėjų skaičiaus sumažėjimas nulėmė Molėtų-Širvintų rinkimų apygardos panaikinimą“, – naujai sudarytą Seimo rinkimų apygardų žemėlapį komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.
„Labai stengėmės ir ieškojome sprendimų, kad į rinkimų apygardą patektų visa savivaldybės teritorija. Šį kartą tai pavyko įgyvendinti su 35-iomis savivaldybėmis. 4 iš jų – Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos – sudaro visą apygardą, o 31 savivaldybė – dalį vienos apygardos teritorijos“, – teigia pirmininkė.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai vyks 2024 m. spalio 13 d.
