Tarpukariu Ukmergėje vyko viešosios paskaitos, skirtos pilietiškumui ugdyti, o jų turinys būdavo apžvelgiamas spaudoje. Vien iš įdomesnių savo įžvalgomis – „Lietuvių įtaka Rytų ir Vakarų Europai“.
1924 m. „UKMERGĖ. Kovo 9 d. Miesto V-bos salėj „Kultūros“ b-vė surengė viešą inž. Andriušaičio paskaitą – „Lietuvių įtaka Rytų ir Vakarų Europai“. Didesnę publikos dalį sudarė valst. gim-zijos mokytojai ir mokiniai./ Prelegentas lietuvių gyvenimą suskirsto į 3 laikotarpius: IV-XII šmt. (gotų ir skandinavų pavergti) lietuvių pasingumas [pasyvumas?], XII-XV šmt. – aktingumas ir – be gravitacijos iškrikimas po pasaulį./ Bendrai lietuvių tauta turinti daug potencialių jėgų ir užtai suorganizuoti sunku. Tačiau Gedimino laikais jau dominuoja visoj Europoj, kaip Rytų taip ir Vakarų. Mat, lietuvių kunigaikščiai buvę visi genijai./ Lietuvos valstybei žlugus, lietuvių dvasia be gravitacijos klajoja visoj Europoj. Lietuviai padaro daug įtakos ne tik rusams, kur viešpatavusios lietuvės – Katerina I ir II, bet ir prancūzams, anglams ir kt./ Didieji menininkai, kaip Dostojevskis, Mickevičius, Senkevičius, Slovackis, Kantas, Milašius ir d. kt. – vis lietuviais buvę./ (Dostojevskio kilmę įrodžiusi vienoj anglų knygoj jo duktė. Kiti paminėti menininkai matomi esą iš kūrybos, kad lietuvių dvasios.)./ Žodžiu, lietuvių tauta yra genialinga ir be galo daug Europai yra davusi. Lietuviai iki šiol to nežino, nes nepažįsta savosios istorijos, gi pažinę istoriją gali prieš Europą didžiuotis.“ („Lietuvos žinios“, 1924 m.)
Senovės lietuvių dainos
Kai kurios paskaitos neapsiribodavo vien teorija.
1924 m. „UKMERGĖ. Spalių 19 d. p. Bertulis darė paskaitą apie senovės lietuvių muziką ir dainas. Paskaitoj demonstravo, [kaip] surinktos iš kaimų senelės, apsirišusios nuometu, dainavo primityviškai harmonizuotas daineles. Vėliau skambino kanklėmis parkviesti iš Karo Muziejaus 5 invalidai. Taipgi [šio] kanklių choro [ansamblio] organizatorius p. Puskunigis, kanklėmis akomponuojant, sudainavo keletą dainų./ Paskaita koncertas visai pasisekė.“ („Lietuvos žinios“, 1924 m.)
Publika tokias paskaitas vertino ir likdavo sužavėta.
1924 m. spalis. „Ukmergė. […] Mėnesio vidury buvo tikrai originali K. Bertulio paskaita iš senovės Lietuvių muzikos ir dainų. Originalumas buvo tame, kad po gan plataus lietuvių muzikos ir dainų apibūdinimo, keturios nuometuotos senelės padainavo keletą senoviškų dainelių./ Senelės, K. V. Bertulio rūpesniu ir triūsu buvo surinktos iš aplinkinių kaimų. Jų dainose gyvai atsispindėjo Kr. Donelaičio aprašytieji „lietuvių vilkų staugimai [?]“./ Po senelių choro, kanklininkas p. Puskunigis padainavo, kanklėms pritariant, senoviškų dainelių, kurios ne vieno tautiečio ašarų išspaudė./ Taip labai gerą įspūdį padarė ir malonių jausmų sužadino p. Puskunigio vedamas kanklių orkestras, kurį sudaro karo invalidai./ Buvo daromi seansai kareiviams, moksleiviams ir visuomenei. Vienok, kiek teko patirti, ne vien aš, bet ir visi gavo didžiausio pasitenkinimo iš paskaitos./ Geistina būtų, kad tas gerb. p. Bertulio triūsas neliktų žirniais į sieną beriamais. Labai patartina tas senutes į Kauną pakviesti. Tai retas egzempliorius, jų dainos panašios į kun. Sabaliausko surinktas Biržų apyl. (sutartinės ir giesmės).“ („Rytas“, 1924 m.)
Pagarba didžiam darbuotojui
Pranešėjai, atsižvelgdami į situaciją, gebėdavo papildyti paskaitų turinį.
1924 m. „UKMERGĖ. Lapkričio 16 d. čia apsilankė „Kultūros“ d-jos pakviestas V. Bičiūnas su paskaitomis./ Į paskaitą, kuri įvyko Miesto valdybos salėje, priėjo pilna publikos. Prelegentas vietoje sužinojo, kad Kaune tą dieną minimos V. Kudirkos mirties 25 metų sukaktuvės, Ukmergėj visai primirštos ir moksleivija bei kultūrinės organizacijos jokių įvykiui paminėti apeigų neparuošė. Užtat šiek tiek atsitraukęs nuo paskaitų temos priminė ukmergiečiams tos dienos svarbą ir didžiausio darbuotojo žygius./ Pagiedotas himnas ir atsistojimu pagerbtas V. Kudirkos asmuo./ Po to sekė jau paskaitos, kurių tikslas ir buvo prelegento kelionė./ Daug juoko sukėlė mūsų futuristų kūrinių skaitymas. Publika pakartotinai prašė dar paskaityti panašių dalykų.“ („Lietuvos žinios“, 1924 m.)
Užsienio politika
Viešos paskaitos skatino patriotiškumą ir plėtė miestelėnų akiratį užsienio politikos srityje.
1925 m. „Ukmergė. Sausio 24 d. miesto valdybos salėje p. Šileika skaitė paskaitą „Lietuvos ateitis ir Vilniaus atvadavimas“, kurioje nušvietė dabartinę Lietuvos padėtį, santykius su kitomis valstybėmis. Vilnius, nors sulenkintas, bet, pranešėjo nuomone, Lenkams duodąs deficitus ir su laiku jie patys nuo Vilniaus atsisakysią.“ („Lietuva“, 1925 m.)
Kai kurias paskaitas skaitė ypač garbingi asmenys, kaip pats Lietuvos prezidentas, mūsų kraštietis. Renginiai sutraukdavo gausybę klausytojų.
1924 m. „Ukmergė. Vietos „Kultūros“ bendrovės kvietimu praeitą šeštadienį, 11 gegužės, Ukmergėn automobiliu iš Kauno buvo atvežti buvusis I Lietuvos prezidentas A. Smetona ir prof. Krėvė – Mickevičius, kurie karių klube laikė pranešimus apie Lietuvos užsienių politiką ir kokios orientacijos mūsų politika turėtų laikytis ateity. Kas link pastarosios, tai kaip vieno, taip ir kito kalbėtojo buvo įrodinėjama Vokietija ir Rusija. Klausytojų buvo apie 3 šimtai. Svečiams priimti vietos inteligentų klube buvo surengti pietūs, kuriuose dalyvavo geras būrys vietos inteligentų.“ („Rytas“, 1924 m.)
Žmogaus sielos kultūra
Tačiau paskaitų temos galėjo būti ir kitokio turinio, labiau orientuotos į dvasinį tobulėjimą.
1924 m. spalis. „Ukmergė. […] Spalių mėn. pradžioje buvo pakviestas Vydūnas, kuris laikė net tris paskaitas.“ („Rytas“, 1924 m.)
1924 m. „Ukmergė. Spalių 8-10 dienomis gimnazijos ir karių klubo salėje p. Vydūnas laikė paskaitas apie žmogaus sielos kultūrą, gyvenimo reikmenis ir apie dailės ir meno reikšmę. Mokytojų kursuose laikė paskaitą iš pedagogikos srities. Vietinė publika lankėsi gausiai ir tokio reto ir garsaus svečio paskaitomis interesavosi. Keli mokytojai buvo atvykę iš už keliolikos kilometrų.“ („Lietuva“, 1924 m.)
Mūsų laikais viešųjų paskaitų auditoriją lemia tema, kalbėtojas ir reklama. Vienas kalbėtojas nemokamoje paskaitoje gali surinkti tik iki kelių dešimčių klausytojų, kitas, net apmokestindamas savo paskaitą ypač brangiai, sutraukia tūkstantines minias. Kalbėtojo įtakingumas ir gerai organizuota viešųjų ryšių kampanija gali parduoti paskaitą net už labai aukštą kainą.
Karantino laikotarpiu net ir tokios pramogos, kaip viešosios paskaitos, yra griežtai apribotos. Dabar jos vyksta ne gyvai, o nuotoliniu būdu. Ukmergės rajono savivaldybė šių metų pradžioje buvo surengusi viešų pokalbių ciklą su žinomais ukmergiškiais zoom platformoje.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Vydūnas
- Vincas-Kudirka
- Ukmergės mokytojų seminarijos mokiniai, 1939 m., UkKM F 2947
- Fotografija, grupinė. Vilniui vaduoti sąjungos Jurgelionių skyriaus nariai, 1930 m., UkKM F 2873
- Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona su Lietuvos kariuomenės karininkais, 1929 m., UkKM F 3197
- Jaunalietuviai sutinka Prezidentą Antaną Smetoną Ukmergėje, 1939 m., UkKM F 2783
