Registrų centras išanalizavo Gyventojų registro duomenis dabar ir prieš ketvirtį amžiaus ir paskelbė labiausiai išaugusias ir sumažėjusias gyvenvietes. Ukmergės rajono savivaldybė per tą laiką sumažėjo 3 630 gyventojų. Tiesa, yra ir augančių kaimų.
Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ
Nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras išanalizavo informaciją apie tai, kokiose gyvenvietėse – miestuose, miesteliuose, kaimuose ar viensėdžiuose – gyventojai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, ir palygino šiuos duomenis su buvusiais prieš 25-erius metus – 2000-ųjų sausį.
Paaiškėjo, kad savo gyvenamąją vietą Lietuvoje dabar yra deklaravę kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų.
Iš jų miestuose – daugiau nei 2 mln., kaimuose – 840 tūkst., miesteliuose – 140 tūkst., viensėdžiuose – 10 tūkst. gyventojų.
Ukmergės rajono savivaldybė nepriskirta nei prie labiausiai išaugusių, nei prie labiausiai sumažėjusių. Čia gyventojų sumažėjo 3 630. Dabar gyvenamąją vietą yra deklaravę 35 940, o 2000-aisiais buvo 39 570 žmonių.
Daugiausia gyventojų sumažėjo pačiame mieste – 666, nuo 22 636 iki 21 970. Veprių miestelyje sumažėjo nuo 578 iki 454 (21,45 proc.), Siesikų – nuo 491 iki 373 (24 proc.), Vidiškių – nuo 461 iki 362 (21,76 proc.). Jasiuliškio kaime gyventojų sumažėjo kone trečdaliu – nuo 430 iki 312.
Labiausiai mūsų rajone augo kaimai, kuriuose įsikūrusios sodininkų bendrijos, dabar tapusios gyvenamaisiais kvartalais. Per ketvirtį amžiaus Varkališkių kaime žmonių padaugėjo nuo 13 iki 223, Antakalnio I kaime – nuo 9 iki 218, Sarapų – nuo 18 iki 209 ir Dukstynos – nuo 35 iki 168. Padaugėjo gyventojų ir Dainavos kaime – nuo 477 iki 640.
Vidiškių seniūnijos seniūnas Virgilijus Štaras apie Varkališkių ir Dukstynos kaimų augimą sakė, kad jį lemia geografinė padėtis – yra arti miesto. Be to, pagrindinėse gatvėse įdiegtos vandentiekio ir nuotekų sistemos. Minėtuose kaimuose yra „Rasos“, „Dukstynos“ ir „Dukstynėlės“ sodininkų bendrijos, kur daugėja gyvenamųjų namų.
Jeigu seniau žmonės, pasistatę namus soduose, neskubėdavo čia deklaruoti gyvenamosios vietos, tai pastaraisiais metais jie čia ir kuriasi, ir deklaruoja gyvenamąją vietą.
V. Štaras pastebi, kad bendras seniūnijos gyventojų skaičius, kaip ir daugumoje seniūnijų, vis tik po truputį mažėja – pernai gyveno 2 427, o šiemet 2 425. Vidiškių miestelis, kuriame yra seniūnijos centras, taip pat mažėja. Prisimena, kai pradėjo dirbti, čia buvo 551 gyventojas, o dabar nesiekia 400.
„Vaikai išvažiuoja, seni tėvai miršta, jų namai lieka tušti. Daugelis tų namų neparduoda, sako, kad grįš čia gyventi, sulaukę pensijos. Parduoda tik vienas kitas“, – pastebi V. Štaras. Vasarą jaučiamas pagyvėjimas – kas turi namus grįžta vasaroti, tačiau čia savo gyvenamosios vietos nedeklaruoja.
Dėl Jasiuliškio kaimo sumažėjimo seniūnas atkreipė dėmesį, kad didžiąją jo gyventojų dalį sudaro Jasiuliškių socialinės globos namų gyventojai. Pastaraisiais metais steigiant mažesnes institucijas ir perkeliant juos į grupinio gyvenimo namus, globos namų gyventojų skaičius mažėja. Tad, pasak seniūno, objektyvumo statistikoje nepasieksi.
Veprių seniūnijos seniūnė Dalia Radzevičienė sakė, kad gyventojų mažėja nuolat. Užpernai seniūnijoje buvo 1 023 gyventojai, pernai – 1 005, o šiemet – 972. Per du D. Radzevičienės darbo seniūnijoje dešimtmečius buvo momentas, kai labai daug žmonių išvyko į užsienį dirbti. Įtakos turėjo ir Žemės ūkio mokyklos veiklos nutraukimas prieš keliolika metų. O įprastai žmonių kasmet mažėja laipsniškai. Siaučiant pandemijai, dvejus metus iš eilės registruotas didesnis mirčių skaičius. Jei vidutiniškai per metus išduodama apie 30 mirties išrašų, dvejus metus jų būdavo dvigubai daugiau, o gimsta kūdikių labai mažai. Seniūnė pasidžiaugė, kad grįžo nemažai jaunų šeimų su vaikais, sulaukusiais mokyklinio amžiaus. Pastaruoju metu miestelyje įsikūrė septynios šeimos. Daug žmonių važinėja dirbti į Vilnių, nes patogus susisiekimas. Miestelis atgyja vasaros metu, kai čia suvažiuoja vasarotojai, paveldėję tėvų namus ir neplanuojantys jų parduoti. Dauguma jų registruoti ten, kur gyvena nuolat, o čia – vasarvietės.
Didžiausi šalyje
Didžiausi šalyje pagal gyventojų skaičių – šalies didmiesčiai: Vilnius (612 tūkst.), Kaunas (311,5 tūkst.), Klaipėda (165 tūkst.), Šiauliai (117 tūkst.), Panevėžys (88 tūkst.), Alytus (51 tūkst.) ir Marijampolė (36,5 tūkst.).
Tarp kaimų didžiausia yra Domeikava, Kauno r. (6 tūkst.), Riešėje, Vilniaus r., gyvena 4,5 tūkst., Raudondvaryje, Kauno r., – 4,3 tūkst. gyventojų.
Miestelių kategorijoje daugiausia gyventojų turi Kauno rajone esantis Akademijos miestelis (3,7 tūkst.), Šalčininkų rajone esantys Jašiūnai (2,5 tūkst.), Jonavos rajone esanti Rukla (2,1 tūkst.).
Daugiausia gyventojų turintys viensėdžiai yra Vilniaus rajone esanti Klevinė (1,1 tūkst.) ir Raisteniškės (0,6 tūkst.).
Augo sparčiausiai
Demografinės tendencijos rodo, kad gyventojai iš mažųjų gyvenviečių keliasi gyventi į didmiesčius.
Sparčiausiai pagal gyventojų skaičių išaugo sostinė, kur gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų šiuo metu yra beveik 190 tūkst. daugiau nei prieš 25-erius metus.
Antras sparčiausiai augęs miestas – Šiauliai – padaugėjo 15,3 tūkst. gyventojų. Trečioje vietoje – Kaunas, padidėjęs 14,8 tūkst. gyventojų.
Sparčiausiai augo šalia didmiesčių esančios gyvenvietės. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone esančiuose Dercekliuose 2000-ųjų pradžioje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 60 asmenų, o šiuo metu – daugiau nei 4 tūkst. Vilniaus rajone esančioje Riešėje gyventojų skaičius per ketvirtį amžiaus išaugo dešimteriopai iki 4,5 tūkstančio.
Miestelių kategorijoje per 25-erius metus labiausiai gyventojų skaičius paaugo Šalčininkų rajone esančiuose Jašiūnuose – nuo 160 iki 2,5 tūkst.
Iš viensėdžių išskiriamas Vilniaus rajone esantis Klevinės viensėdis, kur gyventojų padaugėjo nuo 10 iki 1,1 tūkst.
Mažėjo
Tarp daugiausia gyventojų netekusių miestų yra Panevėžys, kuriame gyventojų sumažėjo 14,9 tūkst., Alytus – 5 tūkst., Biržai – 2,3 tūkst.
Tarp daugiausia gyventojų netekusių Lietuvos kaimų – beveik 700 gyventojų netekęs Šalčininkų kaimas, Ignalinos rajone esantis Didžiasalio kaimas, netekęs 500 gyventojų.
Iš miestelių labiausiai gyventojų mažėjo Radviliškio rajone esančioje Baisogaloje (425), Varėnos rajone esančioje Merkinėje (425), Panevėžio rajone esančioje Krekenavoje (370).
Gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turi daugybė veiksnių. Be natūralios kaitos (gimimų ir mirčių), įtakos gali turėti vidinė ir išorinė migracija. Pokytį gali nulemti ir už gyvenamųjų vietovių ribų nustatymą atsakingų savivaldybių sprendimai, administracinis teritorijų perskirstymas.
Be to, deklaruota gyvenamoji vieta ne visuomet sutampa su žmonių faktine gyvenamąja vieta. Vieni persikelia gyventi į kitą vietą, kiti išvyksta į užsienį, tačiau to nedeklaruoja.
