Kalėdiniu laikotarpiu Ukmergės rajono vieniši senoliai jau ketvirtus metus sulaukia paramos – Norvegijos lietuviai išpildo jų išsakytus norus, paaukodami pinigų reikalingiems daiktams įgyti.
Akcijos organizatorė Kristina Dūdė pati aplanko senolius, įteikdama dovanas.
Pirmą kartą tokia paramos akcija Ukmergėje surengta 2019-aisiais, K. Dūdei su šeima gyvenant Norvegijoje. Iš Klaipėdos kilusi jauna moteris prieš Kalėdas jau ir anksčiau Stavangerio lietuvių bendruomenėje rinkdavo paramą. Bendradarbiaujant su maltiečiais bei dienos centrais, ji pasiekdavo Klaipėdos žmones.
Kadangi K. Dūdės vyras yra ukmergiškis, tais metais nutarė pradžiuginti ir Ukmergės krašto senolius. Susisiekusi su rajono savivaldybe, gavo kaimų seniūnijų socialinių darbuotojų kontaktus. Jiems tarpininkaujant buvo sudarytas sąrašas paramos reikalingų žmonių, aprašant kiekvieno jų esamą situaciją, neatskleidžiant asmens duomenų. Tąkart išsvajotų dovanų nupirkta dvylikai mūsų rajone gyvenančių senolių.
Tokiu pat būdu kasmet atrenkami rajono žmonės, gyvenantys vienatvėje ir skurde. Kaip papasakojo K. Dūdė, ji paprašo seniūnijų atrinkti po žmogų, kuriam reikalinga parama. Socialinės darbuotojos padeda atrasti labiausiai skurstančius asmenis, sužino jų norus. Pasak akcijos iniciatorės, dažniausiai senoliai būna kuklūs – paprašo maisto produktų. „Tai – žmonės, gyvenantys vienkiemiuose, gaunantys „Maisto banko“ paramą, priklausantys nuo juos aplankančių socialinių darbuotojų. Jie negali sau leisti nusipirkti mėsos, rūkytų gaminių, tad paprašo gardesnio kąsnio. Vienos senolės noras ir buvo maistas šventiniam Kalėdų stalui ir bendravimas.“
Kitų poreikiai taip pat būna nedideli – kam reikia lygintuvo, kam mikrobangų krosnelės, mažo šaldytuvo, telefono ar šiltų šlepečių.
Žinodama senolių norus, K. Dūdė ieško jų prašomų daiktų internete, suradusi kainas nurodo grupėse, per kurias renkama parama. Kai kurie žmonės pasirenka nupirkti ir padovanoti prašomus daiktus, bet dauguma remia pinigais.
Aukotojams suaukojus pakankamai lėšų, akcijos iniciatorė pinigų rinkimą stabdo. Jei žmonės aktyvūs ir nori prisidėti daugiau, paprašo seniūnijų parinkti po antrą žmogų.
Dažniausiai tai – kasmet vis kiti žmonės. Tik pas vieną vyrą, lankytą pernai, šiemet važiuos antrą kartą.
Lėšoms rinkti K. Dūdė naudoja asmeninę sąskaitą. Siekdama skaidrumo, kuris, pasak moters, labai svarbus, skelbia viešą ataskaitą, nufotografuodama kiekvieną gautą pavedimą bei čekius, kas kiek kainavo.
Pasak pašnekovės, senoliai laukia ne tik dovanų, bet nori ir pabendrauti. 2020-ųjų pabaigoje, po daugelio Norvegijoje praleistų metų, K. Dūdė su šeima grįžo gyventi į Ukmergę. Tada nusprendė pati išdalyti dovanas ukmergiškiams senoliams. Pasak jos, kadangi atstumai tarp seniūnijų dideli, tai daryti tenka per kelis kartus. Tad šiemet pradėjo anksčiau – tris senolius dovanos jau pasiekė.
Net jei užsakytas daiktas, pavyzdžiui, buitinės technikos įrenginys, iš parduotuvės keliauja tiesiai pas senolį, K. Dūdė važiuoja žmogaus aplankyti ir pati, kad įsitikintų, jog daiktas jau prijungtas ir veikia. Ankstesniais metais dėl karantino ilgiau paviešėti nebūdavo galima, o šiemet moteris žada su senoliais, kurie norės bendrauti, kartu išgerti arbatos.
Akcijos iniciatorė sakė, kad šiemet jau surinkta 6 900 kronų (645 eurai). Pridėjus aukotojų nupirktų daiktų vertę, iš viso susidarytų apie 1 500 eurų.
Grįžus gyventi į Lietuvą paramą rinkti jai pasidarė sunkiau, tenka asmeniškai prašyti draugų, kad paremtų.
Pernai prie akcijos prisidėjo 42 žmonės. Šiemet paaukojo 27 moterys iš Norvegijos ir 1 iš Ispanijos. Visos – K. Dūdės draugės. Sustabdžius paramos rinkimą, viena draugė pasiūlė pratęsti akciją. Tad galbūt surinkta parama dar negalutinė. Tokiu atveju K. Dūdė išvežiotų ir draugės surinktą paramą.
Akcijos iniciatorę liūdina, kad kai kuriuos vienišus senolius skriaudžia vietiniai vagiliai – pasisavina vertingesnius daiktus ar pinigus. Apie tai išsipasakoja žmonės, kurie, nors ir žino savo skriaudėjus, pyktis su jais nenori.
Medicinos mokslus baigusi K. Dūdė savo veiklas sieja su pagalba žmonėms – dirbo intensyvios terapijos slaugytoja bei gyvensenos medicinos srityje. Padirbusi senelių namuose Norvegijoje svajoja, kad panašūs būtų steigiami ir Lietuvoje. Tačiau, deja, daugumai mūsų senolių paslaugos norvegiško tipo senelių namuose būtų neįkandamos.
Slauga namuose, moters manymu, Lietuvoje taip pat turi didelių spragų. Ateityje ji planuoja dirbti būtent šioje srityje.
