Vis labiau ryškėja „dviejų Lietuvų“ atotrūkis: didmiesčių įmonėms demonstruojant optimizmą, mažesnių miestelių verslininkai savo veiklos padangėje įžvelgia daug tamsių debesų. Tai atskleidė verslo nuotaikų ir pasitikėjimo tyrimas „Citadele Index“.
Tyrimo duomenimis, optimistiškiausios nuotaikos vyrauja didmiesčiuose. Juose veikiančių įmonių vadovų pasitikėjimo indeksas yra aukščiau optimizmą žyminčios 50 punktų ribos: Vilniuje jis siekia 52,42, kituose keturiuose didmiesčiuose – 50,8 punkto. Tuo tarpu likusioje Lietuvos dalyje šio indekso vertė liko pesimizmo zonoje: miestuose ji siekė 48,73 punkto, kaimiškose teritorijose – 49,06 punkto.
„Sparčiausias eksporto augimas visoje ES ir padidėjęs namų ūkių vartojimas kilstelėjo bendrą Lietuvos įmonių optimizmą. Nenuostabu, kad optimistiškiausias nuotaikas demonstruoja didžiuosiuose šalies miestuose veikiančios įmonės. Būtent didmiesčiuose įsikūrę daugiausia eksportuotojų, o ir vidaus rinkoje veikiančios įmonės čia patiria mažesnį neigiamą gyventojų emigracijos ir senėjimo poveikį“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.
Atotrūkis tarp miestų ir provincijos įmonių atsispindi ir vertinant finansinius rodiklius bei personalo plėtrą. Didžioji dalis miestuose veikiančių įmonių vadovų tyrimo metu teigė, jog per artimiausią pusmetį darbuotojų skaičius augs, tuo tarpu kaimo verslininkų dauguma prognozavo priešingas tendencijas.
Įmonių finansinės situacijos vertinimo rodiklis Vilniuje siekia 52,22, kituose didmiesčiuose – 50,47, tuo tarpu likusiuose miestuose – 47,32, gyvenvietėse ir kaimuose – 45,29 punkto. Įmonių pelningumo vertinimo indeksas Vilniuje ir kituose didmiesčiuose siekia atitinkamai 51,07 ir 49,73 punkto, likusiuose miestuose ir gyvenvietėse bei kaimuose – atitinkamai 46,27 ir 47,09 punkto.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, mažinti atskirtį tarp didmiesčių ir kitų regionų įmonių padėtų investicijos – tiek užsienio, tiek vietos, tiek ES struktūrinių fondų lėšos.
„Nors vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka beveik 5 000 eurų tiesioginių užsienio investicijų, tačiau kone pusėje savivaldybių ši suma nesiekia ir 500 eurų. Tai kelia nerimą, todėl, siekiant gerinti gyvenimą regionuose, investicijų pritraukimu į regionus turėtų užsiimti tiek vietos, tiek centrinė valdžia. Sparčiau į atokesnes teritorijas turėtų būti investuojamos ir ES fondų lėšos. Visgi optimizmo įkvepia Vyriausybės pagaliau patvirtintas sprendimas įtraukti verslo asociacijų atstovus į regionų plėtros tarybas. Neabejoju, kad dalyvaujant verslo atstovams, regionų plėtros tarybos prioritetą skirs projektams, leidžiantiems pritraukti investicijų, turintiems didžiausią ekonominį potencialą bei kuriantiems darbo vietas“, – sako V. Sutkus.
Bendras Lietuvos verslininkų pasitikėjimo indeksas per metus padidėjo 1,53 punkto iki 50,81, viršydamas optimizmo ribą žyminčius 50 punktų.
UŽ inf.
