Audra padarė žalos įvairiuose sektoriuose: stiprus vėjas vertė medžius, gausus lietus plovė ir sėmė žemę. Tačiau vieni labiausiai nukentėjusių – žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai.
Žemės ūkio taryba antradienį paskelbė, kad žemdirbiai bandys kreiptis į Vyriausybę dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Tokiu atveju ūkininkai būtų atleisti nuo dalies įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, įmonėms, kuriuos dabar dėl stichijos nuniokoto derliaus nežinia ar galės įvykdyti.
Pagal sutartis ūkininkams numatyta galimybė išvengti sankcijų, jei įsipareigojimai negali būti įvykdyti laiku dėl ne nuo žemdirbio valios priklausančių gamtos veiksnių.
Anot Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano, situacija šalyje nėra vienoda. Jo skaičiavimu, nuimta apie 40–50 proc. žieminių kultūrų. O vasarinės kultūros iki audros dar nebuvo nuimtos.
Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sakė, kad situacija išties prasta. „Laukai suversti. Augo gražus derlius, bet per dvi dienas lietus ir vėjas viską išguldė. Neaišku, ar bus koks derlius ar visai nieko nebus.“
Pasak jo, žieminiai miežiai jau beveik visur nukulti, sausi, tačiau jie sudaro tik apie 10 proc. visų auginamų kultūrų. Rapsus taip pat dauguma jau turėjo nuimti. O kviečiai tik buvo pradėti kulti prieš dieną ar dvi. „Visa kita – dar laukuose ir viskas liko išguldyta“, – teigė pašnekovas. Tad, jo manymu, žala bus didelė ir galimai teks kreiptis paramos.
Atkreipė dėmesį, kad ypač nukentėjo ankštinės kultūros. „Žirniai visai suplakti su žeme. Pupų tik pusė derliaus liko“, – kalbėjo jis. Kitų kultūrų, kaip grikiai, mūsų rajone auginama mažiau, nes pastarieji yra labai neatsparūs lietui ir daugiau auginami smėlingoje žemėje. Tad mūsų rajono ūkininkai, kurie augino grikius, šiemet greičiausiai derliaus neturės. A. Valaiša sakė, kad iš karto po vėtros įvardyti nuostolius sudėtinga, nes laukai pirmas dienas buvo neįvažiuojami. „Neaišku, kada įvažiuosime į dirvas, laukai vandeniu apsemti. Technika gali užklimpti“, – kalbėjo jis antradienį.
Deltuvos ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, užsiimanti ekologine daržininkyste ir sodininkyste bei perdirbimu, sakė, kad vėjas labiausiai nusiaubė sodą, nukratė vaisius – nesuspėjusius sunokti obuolius, kriaušes, slyvas. „Viskas nudraskyta ant žemės“, – kalbėjo ūkininkė. Vėjas nunešė ir šiltnamį. Vis dėlto, tikino, kad paramos neieškos.
Bulvių ir kitų kultūrų augintojas Vaclovas Rakutis pasidalino patirtimi, kad bulvėms liūtis ir vėjas taip stipriai nepakenkė, kaip grūdinėms ir ankštinėms kultūroms. Tiesa, bulvių laukai po lietaus tapo neįžengiami, nors vagos ir neišplautos. „Bulvėms, palyginus, dar nieko. Ką gamta padarė su kviečiais – tai baisu“, – kalbėjo jis. Pasak ūkininko, nors jo laukai apdrausti, žala dėl išguldymo nekompensuojama, nebent pasitaiko kruša.
Didelė žala padaryta ir miškams. Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas sakė, kad mūsų regionas neišsiskiria iš kitų. Vėtra siautėjo dideliame plote ir truko ilgai, tad ir padariniai dideli. Antradienį surinkti preliminarūs duomenys iš girininkijų, tačiau ir jų darbas buvo apsunkintas, nes daugelis liko be elektros, interneto ryšio, o miškų keliai buvo nepravažiuojami.
Preliminariais duomenimis visoje padalinio, kuris apima Ukmergės ir Širvintų rajonus, teritorijoje vėtra nusiaubė apie 700 ha valstybinių miškų, skaičiuojama, kad susidarys apie 2 tūkst. kietmetrių išverstos iš šaknų ar išlaužytos medienos. Padalinio vadovas pabrėžė, kad šie duomenys nėra tikslūs. Atskirų girininkijų neišskyrė. Sakė, vienas ar kitas girininkijas labiau nusiaubia staigūs trumpi gūsiai, kai vėjas keliauja ruožais, o šįsyk jis pūtė visur vienodai. Daugiau išvartų ir išlaužų privirto atvirose vietose, kur vėjas įsibėgėja, nei ištisiniuose masyvuose.
Pasak V. Šalčiūno, vėjui mažiau atsparios eglės. Stipriai kentėjo ir lapuočiai, nes jų lajos prisigeria vandens, pasidaro sunkios ir neatlaiko. Lyginant šią vėtrą su 2021 metais sausį užklupusiu ekstremaliu snygiu, kai labiausiai nukentėjo pušys, šįsyk jos buvo atspariausios vėjui.
