Vepriuose – vienuoliktieji teatrų „Miražai“

Vepriuose – vienuoliktieji teatrų „Miražai“ /

Vepriuose teatro mylėtojai susibūrė į tradicinę mėgėjų teatrų šventę „Miražai“. Renginio organizatorė Rasa Šimonienė suskaičiavo, kad šiemet šventė – vienuolikta. Joje susirinko šeši teatrai iš Ukmergės, Rokiškio, Kėdainių, Anykščių, Molėtų rajonų.

Dviejų dienų šventę pradėjo Krikštėnų teatras „Stebulė“ su spektakliu „O buvo taip“, scenarijaus autorė ir režisierė – Stela Banišauskienė. Paprasta scenografija ir apgalvotas scenoje panaudotas rekvizitas. Aktoriams pavyko sukurti ryškius tipinius charakterius – tinginys vyras, aktyvi žmona, „cekaunos“ kaimynės, iš kurių viena dar ir ilgapirštė, tvarką daranti uošvė. Gražiai skamba įterpti priežodžiai, patarlės, vaizdingi liaudiški posakiai, tarmybės. Juos papildo kaimo garsai. Nelabai suprasi, kokiais laikais vyksta veiksmas. Gali būti ir senovėje, ir dabar. Žmona, siekdama perauklėti savo vyrą, vis bando jį pamokyti. Santykiai dar labiau aštrėja „padedant“ paslaugiosioms kaimynėms. Buitinis vaizdelis taip ir neperauga į gilesnį konfliktą, tačiau publikai komiškų situacijų ir juoko – į valias.

Svečiai iš Anykščių rajono – Svėdasų teatras „Iliuzija“ – parodė Kazio Sajos komediją „Savaitgalio romanas (Palangos liūtas)“, režisuotą Ramunės Lapienytės. Laiko patikrinta dramaturginė medžiaga, pagauli muzika, išraiškingi ir drąsūs vaidmenų atlikėjai įtraukė publiką. Ypač išsiskyrė neištikimos žmonos, engiamo vyro, lovelaso Leo, buto savininkės personažai.

Siesikų teatras „Pantis“, vadovaujamas Valentinos Karaliūnienės, pristatė Kazimiero Čiplio-Vijūno „Maušos karčemą“. Scenografija ir rekvizitas atkuria senovinę buitį tiek namuose, tiek karčemoje. Žydelio „mokėjimas gyventi“ ir net iš paplavų išspausti „gešeftą“, ūkininko skūpumas, kito – gebėjimas pasinaudoti, trečio – gudrumas vėl pažėrė linksmų scenų, kurias šauniai suvaidino teatro artistai. Matyti, kad jie su spektakliu  susigyvenę, todėl personažai gyvi ir tikri. Puikiai pagautas žydelio charakteris.

Kitą dieną šventę tęsė svečiai. Šmaikščiai ir taikliai pasirodyme „TV šviežienos 2023“ aktualijas traukė Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos satyros ir humoro grupė „Molėtuvka“. Jai vadovauja Pranas Pliuška. Kolektyvas į gyvenimą žvelgia, pasitelkdamas  juoką.

Kėdainių rajono Akademijos kultūros centro Dotnuvos teatro grupė parodė Eugenijaus Ignatavičiaus „Kol pakils vėjas“, režisuotą Danguolės Špokienės. Puikiai sukurta vienatvės ir ilgesio atmosfera. Ją sustiprina įdomūs režisūriniai sprendimai, pasikartojantis muzikinis motyvas, šokis, stop kadrai su įrašytais poetiniais tekstais. Dviejų aktorių, gyvenančių prisiminimais, dialogas atskleidžia jų vienišumą, svajones, viltis, laukimą.

Du spektaklius atvežė Rokiškio rajono Bajorų teatras „Šnekutis“, vadovaujamas Nijolės Čirūnienės.

Valentino Krasnogorovo „Nelankymo diena“ privertė ir nusišypsoti, ir sudvejoti, ir susimąstyti. Aktorių duetas įtaigiai atskleidžia personažų – žmonos ir meilužės – patirtis, jausmus, mintis, susidūrus su neištikimybe. Žiūrovas įsijaučia ir pergyvena kartu. Dvi lovos, spintelė, kurios kraštas papuoštas širdelėmis, – sukuria ligoninės palatos vaizdą, o muzika, kaip punktyras, žymi vidinius personažų lūžius, kažką naujo suvokus, supratus.

Šventę užbaigė jautrus N. Čirūnienės poetinis monologas „Atėjau, kad nepamirštum“, sukurtas pagal Violetos Palčinskaitės eilėraščių ciklą ,,Baltosios nykštukės“. Lagaminai, laukų gėlės, kraujo spalvos audinio skiautės ir kitos iki smulkmenų apgalvotos detalės byloja apie karo nešamą siaubą. Monologas, apmąstantis Lietuvos trėmimų istoriją bei primenantis dabar vykstantį karą Ukrainoje, prasiskverbė iki pat vidaus. Ne vienas salėje braukė ašarą.

Šventės proga pristatyta Vijolės Ivanauskienės fotografijų ir rankdarbių paroda „Mano macro pasaulis“. Per pertraukas grojo instrumentinis ansamblis ,,Intermezzo“, vadovaujamas Edvardo Ratauto.

Kas yra miražas? Tai  – optinis gamtos fenomenas, kai dėl šviesos lūžimo prieš akis iškyla vaizdinys, iš tiesų esantis kitoje vietoje. Pavadinimas kilęs nuo lotyniško žodžio „mirare“, reiškiančio „pasirodyti, atrodyti“. Jis labai tinka ir teatrų šventei, kai scenoje prieš akis iškyla kitų žmonių gyvenimai, kuriuose atrandame ir savo gyvenimo atbalsių.

Autorės ir organizatorių nuotr.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *