„Ukmergės žiniose“ neseniai rašėme apie Pivonijos mikrorajone stovinčius kioskus. Skambinusios mūsų skaitytojos nuomone, jie aplinkos nepuošia, mano, kad tai – tarybinių laikų prisiminimas.
Tačiau į redakciją paskambinusi tokio kioskelio savininkė tvirtino, kad šiuo turtu rūpinasi ir planuoja jame atgaivinti veiklą. Tačiau baiminasi, ar investavusi ir įjungusi elektrą vėliau nesužinos, kad, kioskelius savivaldybė tikrai žada nugriauti.
Kioskelio, apie kurį kalbama, savininkė – tautodailininkė, sertifikuota tautinio paveldo meistrė Regina Žvirblienė. Ji sako, kad kioskelį, stovintį ant valstybinės žemės, prižiūri – kas kelerius metus jį perdažo, sutvarko aplinką, sumoka valstybinės žemės nuomos mokestį.
Moteris pasakojo, kad prieš kelis dešimtmečius tas kioskas išmaitino jos šeimą, vėliau prekyba menko. Tada patalpas siūlų krautuvėlei išsinuomojo kitoje vietoje – Ukmergės miesto centre. Tačiau dabar vėl svarsto, ar negrįžus į šalia namų esantį kioskelį.
Yra suplanavusi ten vystyti edukacinę veiklą – pasibaigus karantinui mokyti moteris rankdarbių – mezgimo, skiautinių siuvimo.
Bet moteris pasakojo, turinti priešų, kuriems jos kioskelis nepatinka. Įtaria, kad kelios moterys rašo skundus savivaldybei, prašydamos jį nugriauti.
Teiraujasi, gal savivaldybės specialistai atsakytų, ar nenutiks taip, kad pradėjusi veiklą išgirs, jog kioskas toje vietoje stovėti nebegali.
Ukmergės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Artūras Sakalauskas sako, kad tikrai nesiūlytų kiosko savininkei atnaujinti veiklos.
Mano, kad tai būtų rizikinga, nes tai tik laiko klausimas, jog sprendimas dėl kioskelių pajudės.
Ateityje tokių, kokie dabar yra, kioskelių, net jei jie nudažyti ir prižiūrėti, tikrai neliks – nebent bus vienodi, stilizuoti, darniai įsiliejantys į aplinką.
