Nepaisant daugybės privalumų, medinis namas turi vieną trūkumą – jį tenka perdažyti. Šiuo verslu jau daug metų užsiimančios įmonės vadovas tikina, kad pagal pasirenkamų dažų spalvą galima spėti užsakovo gyvenamąją vietą ar net amžių.
Molėtuose gyvenantis Jurijus Trofimovas pastatų dažymo verslu užsiima septynerius metus. Bendrovę įsteigęs vyras įvairius statinius, taip pat ir medinius gyvenamuosius namus dažo visoje Aukštaitijoje. Neaplenkia ir Ukmergės, kasmet čia nudažo dešimtis namų.
UAB „Jurijus ir Ko“ vadovas tikina, kad vyresnės kartos užsakovams paaiškinus naujovišką dažymo specifiką ir ypatumus, šie nustemba. Mat dažant pastatą su specialia beore įranga dažymas trunka neįtikėtinai trumpai. Galima sakyti – dešimt kartų trumpiau nei nudažyti sienas teptuku.
Teptukas – tik apdailai
Pats dažymo darbus atliekantis įmonės vadovas pasakoja, kad ilgiausiai trunka medinio fasado paruošimas dažymui. Mediena elektriniu prietaisu nušveičiama, užklijuojami langai. Darbuojantis dviese nemažą namą kokybiškai paruošti trunka dieną, dvi.
Kitą dieną – pats dažymas beore įranga. Parinkti dažai greitai ir itin tolygiai purškiami du kartus. Toliau – apvadų, langinių dažymas teptuku. O vakare jau galima džiaugtis rezultatu.
Meistras tikina: nupurškus dažus 12–15 atmosferų slėgio įranga kokybė būna nepriekaištinga, dažai patenka į mikroįtrūkimus ir taip apsaugo miedieną nuo lietaus ir saulės.
Pasak Jurijaus, toks spartus darbas žmones kartais nuteikia dviprasmiškai. Kai kam atrodo – per spartu suderėtam atlygiui. O jis nėra labai mažas – 2–10 eurų už kvadratinį metrą, plius dažai.
„Kam per brangu, renkasi pigesnius meistras“, – sako užsakovų stygiumi nesiskundžiantis Jurijus.
Spalvos – pagal kraštą
Kokias spalvas dažniausiai renkasi medinių namų savininkai? Pastebima, kad pasirinkimai labai įvairūs. Jauni žmonės labai mėgsta tamsiai rudą spalvą. Ji būdinga skandinaviškam stiliui. Atrodo žavingai. Tačiau pasirodo, ši spalva mažiausiai ekonomiška, mat tamsūs dažai greitai blunka. „Skandinavijos šalyse, kur trumpesnė vasara, mažiau saulėtų dienų, toks pasirinkimas – puikus. Pas mus – tiesiog neekonomiškas. Be to, tamsūs dažai blunka greičiau“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, kuo dažai šviesesni, tuo rečiau teks pastatą perdažyti.
Kokios spalvos populiariausios tarp vyresnių žmonių? Anot meistro, tai labai priklauso nuo apylinkės. Pavyzdžiui, Anykščių rajone populiariausia geltona, Švenčionių – geltona, žalia spalva. Ukmergės rajone ties Lyduokiais, Lėnu žalia namų spalva taip pat labai mėgstama. Mūsų krašte žmonės neretai renkasi ir labai ryškias apelsino spalvas. Teko namą dažyti ir ryškiai rožine spalva.
„Jurijus ir Ko“ vadovas visada pataria dažams netaupyti, nes šiuo atveju „skūpus“ tikrai sumokės du kartus. „Kartais tikrai stebiuosi. Žmogus turi pinigų pastatyti naują namą, bet labai taupo dažams, renkasi prasčiausius.“
Bėda – svaigalai
Kokia patirtimi dalinasi užsakovai, kaip jie renkasi dažytojus?
Pasirodo, didžiausia problema ieškant apdailos ar statybų meistrų – svaigalai. Žmonės pasakoja, kad pradėję darbą dažytojai neretai pirmiausia skuba atsipagirioti. Koks jau po to dažymas. O juk šis darbas reikalauja atidumo: tenka dirbti ant kopėčių ar pastolių.
Visą gyvenimą statybos darbų vadovu dirbęs, o tuojau po krizės savo verslo ėmęsis molėtiškis pastebi, kad privačių namų savininkai – daug geresni užsakovai, nei įmonės, nes su jais nėra bėdų dėl atsiskaitymų.
Tuo tarpu su įmonėmis dėl nesumokėto atlygio teko bylinėtis ne kartą. Nors pinigus prisiteisė, žino, jog bylinėjimasis – itin daug nervų ir laiko reikalaujanti procedūra. Nė už ką nenorėtų to pakartoti.
O kaipgi jam pačiam pareikštos pretenzijos: negi jų nebūta?
Vyras tikino: perdažytų bet kurį namą, jei paaiškėtų, kad dažai nusilupo. Tačiau taip dar nenutiko.
Bendrauja su žmonėmis
Jurijus jau nebesistebi, kokie skirtingi yra žmonės. Vieni meistrams drąsiai palieka raktus ir net paragina vaišintis maistu iš jų šaldytuvo. Kiti net eidami iki tvarto užrakina duris ir įtariai dairosi, ar darbininkai nieko nepasisavino. Panašiai ir su atlygiu: vieni džiaugiasi sparčiu, kokybišku darbu ir net magaryčių sumoka, pietus ištaiso, kiti atėjus laikui atsiskaityti suderėtą pinigų sumą ima muistytis, pykti ar ieškoti priekabių.
„Man labai patinka važinėti po Lietuvą, bendrauti su paprastais žmonėmis. Tai tikrai įdomu“, – pasakoja Jurijus, kasdien pasisemiantis įvairiausių patirčių bendraujant su žmonėmis.
