Pavasarį rekomenduojama pasitikrinti ir išsivalyti šulinius. Pasak specialistų, dabar tam – geriausias laikas. Tuo metu Ukmergės rajone šulinių vandens kokybė pastaraisiais metais gerėja.
Norėdami išsitirti savo šulinių vandens kokybę, gyventojai savo iniciatyva kreipiasi į UAB „Ukmergės vandenys“. „Paprastai žiūrim tik nitritus ir nitratus. Tai – toksiniai rodikliai, nurodyti higienos normoje. Pasitaiko įvairios kokybės, būna, kad ir negalima gerti“, – apie rajono šulinių vandens tyrimus pasakojo įmonės laboratorijos vedėja Eolelija Česnaitienė.
Pastaruoju metu vis daugiau gyventojų, anot jos, kreipiasi dėl gręžinių vandens tyrimų. „Žmonės gręžiasi kad ir negilius gręžinius. Tiriant svarbu žinoti, kokio gylio. Gręžinių vandeniui būdinga tai, jog didesnis kiekis amonio ir geležies“, – sako vedėja.
Gyventojai kai kada pageidauja ir išsamesnių tyrimų: „Mūsų laboratorija nedidelė, tiriam 18 rodiklių kartu su mikrobiologiniais. Tačiau jeigu nori daugiau, galim atlikti ir cheminius tyrimus, kurie brangesni.“
Dėl vandens tyrimų galima kreiptis į bendrovę ar informacijos pasiteirauti telefonu 63172.
Kai kurie šulinių vandens tyrimai atliekami valstybės rūpesčiu – vandens, naudojamo nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėn. amžiaus maistui. „Šiuos tyrimus organizuojam pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Informaciją apie tokių gyventojų gyvenamąją vietą mums teikia sveikatos priežiūros įstaigos“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė.
Tokių tyrimų, anot jos, rajone mažėjant gimstamumui, jų įstaigai irgi tenka atlikti mažiau.
Patarianti gyventojams, maistui naudojantiems šulinių vandenį, jį išsitirti: „Dabar tam – pats laikas. Polaidis jau kada baigėsi, verta patikrinti, kas į tą vandenį subėgo.“
Skyriaus rūpestis – stebėti, daugiau ar mažiau taršos rajono šulinių vandenyje. 2014 m. iš tirtų 30 šulinių neatitiko reikalavimų 9, iš pernai tirtų 32 – taip pat 9.
„Tačiau statistika rodo, kad apskritai šuliniai kokybiškesni. Jeigu anksčiau užteršti būdavo maždaug pusė, dabar iš tų, kuriuos tiriam, – apie trečdalis. 2012, 2013, 2014 ir 2015 metais nebuvo nustatyta nitritų kiekio viršijimo ir padidinto amoniako kiekio“, – pasakojo E. Mirinavičienė.
Svarsto, jog galima priežastis – mažesnė žemės ūkio chemizacija. Taip pat pasakojo, jog daugiau žmonių jungiasi prie vandentiekio. Nereti atvejai, kai statant namą ar rekonstruojant pageidaujama įsirengti vietinį vandentiekį.
„Patikimiausia – jungtis prie esamų vandentiekio tinklų arba įsirengti giluminio vandens išgavimo įrenginį. Požeminiame vandenyje azotinių medžiagų randama itin retai“, – pataria ji.
