Pagal sudarytą Ukmergės paviršinių nuotekų tvarkymo schemą miesto teritorijoje turėtų būti 20 vadinamosios lietaus kanalizacijos įrenginių. Šiuo metu yra tik vienas.
Mūsų rajone nėra nė vieno oficialaus paplūdimio. Apie tai rašėme „Ukmergės žinių“ liepos 24 d. numeryje. Savivaldybės specialistai teigia, jog lėšų paplūdimiui įrengti šiuo metu nėra skirta, tačiau šios problemos sprendimas vis tiek turėtų būti rastas ir apie tai svarstoma. Manoma, kad higienos normas atitinkantį paplūdimį įrengti tinkamiausia vieta būtų prie Mūšios tvenkinio.
Daugeliui ukmergiškių atrodo, kad ši vieta pernelyg nutolusi nuo miesto, ir paplūdimį siūlo įrengti prie Šventosios upės miesto teritorijoje.
Tuo tarpu specialistai tikina, kad tokio paplūdimio oficialiai „palaiminti“ nė nebūtų įmanoma – nesant mieste paviršinio vandens nuotekų valymo įrenginių, jis neatitiktų higienos normų.
Į redakciją paskambinęs ukmergiškis Tadas klausė, kaip į tokį reiškinį, kuomet visas vanduo iš gatvių suteka į Šventąją, žiūri aplinkosaugos specialistai. „Vienam automobiliui – ir tam neleidžiama prie upės arčiau, nei yra nustatytos apsaugos zonos, privažiuoti, kad tik koks lašas nenulašėtų. O, pasirodo, iš viso miesto subėga ir vis tiek visiems gerai“, – svarstė žmogus. Jis taip pat teiravosi, kokių priemonių imasi aplinkosaugininkai, gal yra ir savivaldybę kada nubaudę už taršą.
Reglamente – saugiklis savivaldybėms
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjas Jonas Čivas sako, kad ši problema iškyla ir kitose savivaldybėse. Tačiau, pasak jo, bausti savivaldybės net ir neišeitų dėl pačios įstatyminės bazės.
Mat aplinkos ministro patvirtintame paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nėra tokio punkto, kurį galima pritaikyti esamai situacijai.
Jame nurodoma, kad galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos teršiama pavojingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas, autotransporto, žemės ūkio technikos, remonto, ardymo, techninės priežiūros, didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles.
Čivo teigimu, ši paskutinė sąvoka „išskyrus viešąsias aikšteles“ ir suriša rankas aplinkosaugininkams griežčiau reikalauti iš savivaldybių paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių arba taikyti baudas. Tačiau jis paaiškino, kad susitikimuose su rajono vadovais nuolat šį klausimą kelia, primena apie tai.
Pasak J. Čivo, Ukmergė tikrai nėra vienintelė, neturinti tokio paviršinių nuotekų valymo įrenginių tinklo, kuris turėtų būti pagal teritoriją. Ši problema yra ir visos šalies mastu.
Reikia 20 – turim vieną
UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas sako, kad yra sudaryta bendra paviršinių nuotekų tvarkymo Ukmergės mieste schema. Visa miesto teritorija yra suskirstyta į 20 baseinų. Pagal galiojančius reikalavimus tiek pat turėtų būti ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių. Pagal teritorijų dydį apskaičiuojama, kokio našumo įrenginiai turėtų būti pastatyti.
Šiuo metu Ukmergėje jie yra tik vienoje vietoje – Utenos gatvėje. Į juos subėga paviršinis vanduo iš dalies Vytauto, Kauno, Gedimino, Bažnyčios, kitų gatvių.
Šių įrenginių našumas – 144 kubiniai metrai per valandą. Direktorius sako, kad šiai teritorijai tokio našumo pakanka.
Žengsim mažais žingsneliais
Toks projektas, pagal kurį turėjo būti Kauno gatvės gale įrengti bendri miesto paviršinio vandens valymo įrenginiai, buvo parengtas dar sovietmečiu. Tačiau jis taip ir nusėdo kažkur archyvuose.
Pasak R. Arlinsko, perspektyvoje tikrai laukia šių tinklų plėtra, tačiau tai bus atliekama palaipsniui. Preliminariais duomenimis, paviršinių nuotekų tinklų plėtrai ir rekonstrukcijai 2014–2020 metų laikotarpiu Aplinkos ministerijoje Ukmergei numatyta apie 1 mln. eurų. Tačiau ši suma dar nėra patvirtinta.
Taip pat direktorius pasakojo, jog kadangi į prioritetinį gatvių, kurias pirmiausia numatoma rekonstruoti, sąrašą įtraukta ir Vasario 16-osios gatvė, čia turėtų atsirasti ir naujieji valymo įrenginiai. Jie būtų priskirti aplinkinei teritorijai – Vasario 16-osios, daliai Kauno, Deltuvos gatvėms.