Per karščius net žodis „vanduo“ skamba visai kitaip. Šio gamtos turto kaitros nualinti kai kurių miestų gyventojai pritrūko. Ukmergiškiai raminami, kad pas mus taip nenutiks. Be to, galime džiaugtis išskirtinai geros kokybės geriamuoju vandeniu.
UAB „Ukmergės vandenys“ direktoriaus Rimo Arlinsko teigimu, Lietuvoje turime didžiulį turtą – požeminį geriamąjį vandenį. „Toks vanduo yra apsaugotas nuo išorės cheminės ir bakteriologinės taršos, be to, jis prisotintas įvairių žmogaus organizmui naudingų mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, magnis, natris, kalis“, – sako jis.
Tiek Ukmergės mieste, tiek rajono gyvenvietėse yra eksploatuojami požeminiai giluminiai vandens gręžiniai, kurių gylis – 90–145 m.
„Iš gręžinio vanduo paduodamas į vandens gerinimo įrenginius, juose pašalinami pertekliniai geležies, mangano, azoto junginiai iki nustatytų Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimų, – pasakojo R. Arlinskas. – Pagal šiuos reikalavimus yra vykdoma geriamojo vandens kokybės nuolatinė ir periodinė priežiūra, kurią atlieka bendrovės laboratorija, turinti leidimą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.“
Ukmergės mieste vanduo po vandens gerinimo įrenginių paduodamas į 4 vandens rezervuarus, kuriuose sukaupiama 8 tūkst. kub. m vandens. Iš jų geriamasis vanduo paduodamas į vandentiekio tinklus ir patiekiamas vartotojams.
Gyvenviečių vietovėse vanduo po gerinimo įrenginių paduodamas į vandens bokštus arba tiesiai į vandentiekio tinklus.
„Mieste išgauto vandens kiekis per 2018 metus siekė 1 131 048 kub. m, rajono gyvenvietėse – 268 984 kub. m, – sakė „Ukmergės vandenų“ vadovas. – Išvestinis vandens suvartojimas vienam gyventojui – 2 kub. m per mėnesį. 2017–2018 m. vandens suvartojimas didėjo tarp pramonės įmonių, individualių gyvenamųjų namų miesto ir kaimų gyventojų.“
Bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje, tikino jis, 100 proc. vartotojų naudojasi kokybišku geriamuoju vandeniu: „Gerti vandenį iš čiaupo galima drąsiai, tai yra saugu. Esami gręžinių ir įrenginių pajėgumai užtikrina reikiamus kiekius vandens bet kokiu metų laiku.“
***
* Lietuvoje geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Išimtis – Klaipėdos miesto 3-ioji vandenvietė, kurioje požeminis vanduo dirbtinai papildomas paviršiniu vandeniu. Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo.
* Paprastai viešai tiekiamas yra giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi, teigia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Mikrobiologinės šio vandens savybės paprastai irgi yra geros. Daugeliu atvejų jis yra saugus, tik neišvaizdus dėl per didelio geležies, mangano kiekio.
* Apie 700 tūkst. gyventojų vandeniu apsirūpina individualiai iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių, kurių vanduo dažnai nėra saugus. Taip yra todėl, kad į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio (gręžinio) įrengimo ir priežiūros, ūkinės veiklos.
* Vandentiekio vanduo gali būti naudingas sveikatai – su juo žmogus gauna net pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos. Mūsų šalyje iš čiaupo bėgantis vanduo neapdorojamas cheminėmis medžiagomis. Tai daroma daugelyje kitų Europos valstybių, kurios vartoja vandens telkinių (upių ar ežerų) vandenį.
* Aktualu atostogautojams svetur: tokiose šalyse kaip Italija, Belgija, Vatikanas, Vokietija nemokamo kokybiško vandens galite prisipildyti iš miestų centruose esančių geriamojo vandens čiaupų.
* Vandenį iš čiaupo saugu gerti: Andoroje, Austrijoje, Čekijoje, Suomijoje, Graikijoje, Islandijoje, Airijoje, Latvijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Makedonijoje, Maltoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, kitose šalyse.
* Geriau pirkti geriamąjį vandenį buteliuose iš parduotuvės siūloma šiose šalyse: Albanijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Gruzijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Ukrainoje.
