Šiemet baigiasi daugelio Lietuvos vandens telkinių nuomos laikotarpis. Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija skuba įvykdyti nuomos pratęsimui būtinus reikalavimus, iš kurių vienas – moksliniai žuvų išteklių tyrimai.
Aplinkos ministerija skelbia, nuo 2013 m., įsigaliojus naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymui, pradėti išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Kitaip tai vadinama vandens telkinių nuoma.
Šie leidimai suteikia teisę privatiems asmenims organizuoti valstybiniuose vandens telkiniuose mėgėjų žvejybą, tačiau taip pat įpareigoja rūpintis vandens telkiniais, organizuoti žuvų išteklių mokslinius tyrimus, įžuvinti, mokėti nuomos mokestį.
Kadangi vandens telkiniai nuomojami 10-iai metų, šiemet šis terminas baigiasi. Skelbiama, kad per tą laiką iš viso buvo išnuomota daugiau kaip 800 vandens telkinių.
Vandens telkinius iš valstybės nuomojasi Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija. Jos valdybos pirmininkas Arūnas Pračkaila sakė, kad prieš dešimtmetį draugija išsinuomojo didžiąją dalį – 16 – mūsų rajone esančių ežerų ir tvenkinių.
Kad sutartys būtų atnaujintos, reikės pateikti kelis svarbius dokumentus: įrodymą, kad sumokėti visi mokesčiai, kad pagal planą vykdyti įžuvinimo darbai ir kad atlikti telkiniuose gyvenančių žuvų išteklių moksliniai tyrimai.
Pastarasis punktas apie mokslinius tyrimus, kurie privalo būti atlikti paskutiniais sutarties galiojimo metais, buvo įtrauktas į 2013 metais tvirtintas sutartis.
Moksliniams tyrimams žuvys gaudomos ypatingai – tinklais. Toks žvejojimo būdas žvejams mėgėjams draudžiamas, tad, pasak A. Pračkailos, būta atvejų, kai draugijai telefonu skambina metamais tinklais pasipiktinę gyventojai.
Tačiau žuvų gaudymai tyrimams – legalūs, suderinti su atitinkamomis tarnybomis, gavus leidimus. A. Pračkailos žiniomis, mokslininkai iš žvynų nustato žuvies amžių. Išmatavus žuvies ilgį ir svorį nustatoma, ar ji auga pakankamai, ar netrūkta kokių nors medžiagų. Atliekami ir kiti moksliniai tyrimai, vadovaujantis kuriais vėliau sudaromi vandens telkinių įžuvinimo planai.
Draugijos pirmininkas mano, kad šiuos tyrimus iki metų pabaigos spės atlikti ne visų vandens telkinių nuomininkai, nes šios srities specialistų visoje šalyje – tik penki, o išnuomotų vandens telkinių yra daug. „Pusė tikrai nespės“, – svarsto pašnekovas, ramindamas, kad jų draugijos išnuomotuose vandens telkiniuose šie tyrimai tikrai bus atlikti laiku. Tai leis pateikti visus privalomus dokumentus, kurių reikia sutarties pratęsimui.
Keli Ukmergės rajono vandens telkiniai šiuo metu nėra išnuomoti. Pasak A. Pračkailos, keisčiausia situacija yra Ilgajo ežere – viena jo pusė yra valstybės nuosavybė, o kita – privačių asmenų. „Jei žuvis įplaukia į privatininkų teritoriją, teoriškai galioja jų žvejybos leidimai, o jei į valstybinę – mūsų“, – paaiškino dviprasmišką situaciją.
Dar vienas vandens telkinys, kurio nuosavybė kai kam kelia klausimų, – Obelių ežeras. Pasak A. Pračkailos, šis vandens telkinys ankstesniais metais buvo privatizuotas. Vėliau valstybė jį atsiėmė, o dėl kompensacijos su ankstesniu savininku tebevyksta teisiniai ginčai. Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija šį vandens telkinį taip pat sieks išsinuomoti.
Pasak pašnekovo, vandens telkinių nuoma nėra pelninga, nes žvejo mėgėjo bilietai kainuoja pigiai, o įžuvinimas – labai brangus.
Šiuo metu bilietas metams žvejoti visuose Ukmergės rajono vandens telkiniuose kainuoja 16,80 Eur. Mano, kad ateityje bilietai už mėgėjišką žvejybą neišvengiamai brangs.
***
Aplinkos ministerija sulaukia nemažai žvejų mėgėjų klausimų, kodėl norimo vandens telkinio nebegalima pasirinkti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje ALIS, įsigyjant žvejybos leidimus, ir ką tokiu atveju daryti.
***
Ministerija skelbia, kad jei vandens telkinio nebesimato prie išnuomotų vandens telkinių, tai reiškia, kad jis šiuo metu neišnuomotas ir jame leidžiama žvejoti, turint žvejo mėgėjo bilietą, kuris galioja visuose neišnuomotuose vandens telkiniuose.
***
Daugelio vandens telkinių nuoma vėl gali būti atnaujinta ir tokie vandens telkiniai vėl atsiras ALIS. Todėl šiuo pereinamuoju laikotarpiu reikėtų prieš žvejybą patikrinti ALIS informaciją ir įsitikinti, koks vandens telkinio statusas.
Pasirinkus norimą savivaldybę ar konkretų vandens telkinį, bus pateikta informacija, ar vandens telkinys išnuomotas, ir bus aišku, kokį žvejybos leidimą įsigyti.
Turint anksčiau įsigytą leidimą žvejybai išnuomotame vandens telkinyje, šis leidimas galios iki jame nurodyto termino pabaigos, nepaisant to, kad vandens telkinio nuoma pasibaigė“, – skelbia ministerija.
