Šią savaitę visoje šalyje vyksta Šaulio dienai, minimai birželio 27-ąją, skirti renginiai.
Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Idėjiniai organizacijos vadai – Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius.
Kuriant šią visuomeninę sukarintą organizaciją, prisidėjo žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai: rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas.
Sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo vien tik civiliai, vėliau aktyviai įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindi organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei.
***
Šauliai kovojo už laisvę. Svarbiausias tikslas buvo apginti jauną valstybę nuo išorės ir vidaus priešų. Sąjunga pirmąjį kovos krikštą gavo Kaune, kai likvidavo slaptą lenkų karinę organizaciją POW (Polska organizacja wojskowa), bandžiusią surengti karinį perversmą. 1919 m. rudenį šauliai kovojo Lietuvos šiaurėje su rusų baltagvardiečių ir vokiečių savanorių bermontininkų gaujomis.
Įnirtingiausios kovos vyko 1920 m. rudenį prieš Juzefo Pilsudskio vadovaujamą Lenkiją, kuri siekė prisijungti visą buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritoriją. Šauliai ypač pasižymėjo stabdydami lenkų dalinių žygį gilyn į Lietuvą. Sėkminga karinė operacija, kurioje dalyvavo šauliai, – 1923 m. Klaipėdos krašto atvadavimas ir prijungimas prie didžiosios Lietuvos.
Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, nemažai šaulių tapo sukilėlių vadais, steigė štabus. Jie buvo vieni aktyviausių 1941 m. Birželio sukilimo prieš sovietinę okupaciją dalyvių. Nacistinės okupacijos pabaigoje šauliai pasirengė kovai su okupacine Raudonąja armija: masiškai stojo į generolo Povilo Plechavičiaus organizuotą Vietinę rinktinę. 1944–1953 m. vykusiame Lietuvos partizaniniame kare su Sovietų Sąjunga svarbų vaidmenį taip pat atliko šauliai.
***
Tarpukariu jiems kelti svarbūs uždaviniai – ne tik šviestis patiems, bet ir šviesti visuomenę. Iškelta idėja visuose miestuose ir miesteliuose, kur veikia LŠS padaliniai, pastatyti šaulių namus. Svarbų vaidmenį atliko organizacijos leidinys „Trimitas“, pradėtas leisti 1920 m. Prie jo kūrimo prisidėjo K. Binkis, J. Tumas-Vaižgantas, A. Vienuolis-Žukauskas, V. Krėvė-Mickevičius, V. Mykolaitis-Putinas, A. Smetona.
Iki 1940 m. sąjunga tapo viena gausiausių organizacijų. Istoriko V. Jokubausko teigimu, 1940 m. jai priklausė apie 88 tūkst. asmenų (rikiuotės ir nerikiuotės šaulių, kandidatų, moterų šaulių).
Svarbi parama Lietuvos šaulių sąjungai buvo studentų šaulių būrių ir korporacijų „Saja“ bei „Živilė“ veikla. 1934 m. Vytauto Didžiojo universitete įkurta „Saja“ veikia ir šiandien, vienija aukštosiose mokyklose studijuojančius šaulius Vilniuje ir Kaune.
***
Šaulių sąjunga yra valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai veikia pagal LŠS įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą Statutą. Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.
Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti sąjungos nariu. Šauliškoms idėjoms Lietuvoje šiandien neabejingi daugiau nei 10 tūkst. piliečių nuo 11 m. amžiaus.
LŠS nariams įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos galimybės naudoti kovinius ginklus mokymuose ir šaudymo pratybose, organizacija naudoja ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir savo ginkluotę. Tarp šaulių – moksleiviai, studentai, politikai, teisininkai, mokslininkai, mokytojai, žurnalistai, verslininkai, kitų profesijų atstovai. Šaudymas nėra pagrindinis mūsų užsiėmimas, tačiau išlieka svarbiu faktoriumi rengiantis ginkluotai šalies gynybai.
***
Organizacijos nariai skirstomi į dvi grupes: jaunuosius šaulius (asmenys nuo 11 iki 18 m.) ir šaulius (nuo 18 m.). Asmenys, pasiryžę tapti šauliais, gali kreiptis į artimiausią LŠS padalinį (kuopą arba rinktinę). Kontaktinė informacija: www.sauliusajunga.lt. Ukmergėje susidomėjusius šaulių veikla kviečiame parašyti el. laišką adresu [email protected] arba žiūrėti feisbuke „Ukmergės 1002-oji šaulių kuopa“.
***
Kovinių būrių šauliai saugo įvairius objektus visoje Lietuvos teritorijoje. Kiekvienas šaulys, atitinkantis nustatytus reikalavimus, gali dalyvauti kovinio šaudymo pratybose bei mokymuose, kurie yra organizuojami ne tik su Lietuvos, bet ir su NATO valstybių kariuomenės instruktoriais. Šis bendradarbiavimas prasidėjo paaštrėjus situacijai Ukrainoje ir Lietuvoje dislokavus daugiau NATO kareivių.
Šauliai aktyviai sportuoja, groja sąjungos pučiamųjų instrumentų orkestre. Garbės sargybos kuopos šauliai atstovauja organizacijai valstybinėse, miesto šventėse, iškilminguose renginiuose.
Jaunųjų šaulių būreliai veikia daugelyje rajonų. Jaunieji šauliai rengiami pagal 4 pakopų programą. Mokymų metu įgyja teorinių ir praktinių žinių – karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės, pilietiškumo, sveikos gyvensenos. Jiems skirtose stovyklose dalyvauja pažintiniuose žygiuose po istorines Lietuvos vietas, įgyja praktinių gebėjimų.
***
Kiekvienas šaulys karo atveju turėtų savo užduotis. Koviniams būriams priklausantys šauliai taptų integralia Lietuvos kariuomenės dalimi. Kiti šauliai vykdytų įvairias užduotis: žvalgybą, svarbių objektų apsaugą, rinktų informaciją, paramą kariuomenei.
Linas KAVALIAUSKAS
