Pora Ukmergės rajono gyventojų atkreipė dėmesį, kad valdžia asfaltuoja kelius, kurie veda į miškus ir nėra intensyviai naudojami. Jie teiravosi, kodėl nuspręsta atnaujinti būtent šiuos kelius. Naujas asfaltas driekiasi į Pivonijos šilą, taip pat į Saveikių-Varžų ir Ratulių miškus.
Skambinęs vyras stebėjosi, kokiu tikslu tiestas kelias Pivonijos šile link žydų žudynių vietos, jeigu jos nesiekia. „Nesuprantu, kam iš viso reikėjo tiesti naują asfaltą, nes ir senas buvo gana geras, – sakė pasipiktinęs ukmergiškis. – Be to, neaišku, kur veda šis kelias.“ Anot vyro, atnaujintas kelias suka pro sodus, veda toliau ir staiga nutrūksta. „Nuo tos vietos, kur baigiasi naujas asfaltas, iki žydų kapų lieka geroka atkarpa. Tai kam tada išlietas šis naujas asfaltas, jeigu nesiekia lankytino objekto?“ – klausė žmogus.
Kita ukmergiškė sakė norinti gauti atsakymą, kodėl asfaltas nutiestas nuo Tatkūnų kaimo iki vidurio Saveikių-Varžų ir Ratulių miškų.
Pasak moters, asfalto daug labiau reikia kitose vietose, kur eismas intensyvesnis.
Lankytinos vietos nesiekia
Pasiteiravę, Ukmergės rajono savivaldybėje sužinojome, kad asfaltas Pivonijos šile buvo atnaujintas, vadovaujantis Susisiekimo ministro šių metų gegužės 19 d. įsakymu, kuriuo buvo paskirstytos lėšos keliams, jungiantiems lankytinas ir rekreacines vietoves bei kurortines teritorijas visoje Lietuvoje.
Įsakyme nurodoma, kad tai – viena iš priemonių, skirtų ekonomikai skatinti ir koronaviruso plitimo sukeltoms pasekmėms mažinti. Pagal šį įsakymą 47,3 tūkst. Eur buvo skirta Ukmergės miesto Pivonijos gatvei, privažiavimui prie masinės žydų genocido aukų vietos Pivonijos šile, ir 29,5 tūkst. Eur – Žemaitkiemio seniūnijos vietinės reikšmės keliui į Žemaitkiemio kapines taisyti.
Kaip informavo Ukmergės rajono savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė, asfaltas Pivonijos šile, kaip lankytinai vietai, paklotas 630 m atkarpoje iki Miškų urėdijos sklypo ribos.
Miško kelių neasfaltuoja
Valstybinės miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas sakė, kad minėtas kelias visas nuo pat įsukimo iš Vilniaus gatvės eina per valstybinį mišką. Tad tiek miško, tiek kelio savininkas nesikeičia ties ta vieta, kur baigiasi naujai paklotas asfaltas. Niekas netrukdo išasfaltuoti viso kelio.
Pasak V. Šalčiūno, savivaldybės kelių plane šis kelias, kaip viešasis, nėra pažymėtas. Jis yra miško kelias. Tačiau jo pusės kilometro atkarpa, einanti per vieną kvartalą, nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, yra išskirta iš miško sklypo. Matyt, ta atkarpa ir buvo išasfaltuota.
O kaip bus su kita kelio dalimi? Gal ją išasfaltuos miškininkai?
Padalinio vadovas sakė, kad urėdija miško kelių neasfaltuoja, nes, vykdant įmonės veiklą, tam nėra poreikio. Urėdija prižiūri miško kelius taip, kad jais galėtų pravažiuoti čia dirbantys miškininkai ir miško lankytojai: lygina greideriu, atsiradus duobėms, žvyruoja, šienauja pakeles. Prižiūrėti asfaltą galimybių neturi. Rūpinasi, kad ant asfaltuotos dalies nebūtų išvirtusių medžių, krūmų, bet asfalto neremontuoja.
Buvo prastos būklės
Kitą kelią nuo Tatkūnų į Saveikių-Varžų ir Ratulių miškus asfaltavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, nes šis rajoninis kelias yra valstybinės reikšmės.
Kaip informavo Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Saulius Jansonas, šis kelias paprastojo remonto darbams buvo atrinktas įvertinus nustatytą bendrą kelio ruožo dangos būklės indeksą (DBI), kuris nurodo kelio dangos būklę, saugumo, komforto ir struktūrinį indeksus.
„Kuo didesnė kelio ruožo dangos būklės indekso DBI reikšmė, tuo kelio ruožo dangos būklė yra blogesnė, kelio ruožas mažiau saugus ir nėra užtikrinamas pakankamas važiavimo komfortas. Blogiausia DBI reikšmė yra 5“, – rašoma atsakyme. O aukščiau minėto ruožo DBI 2018 m. duomenimis buvo 4,7, tad kelias buvo prastos būklės.
Šiemet remontuojamas ruožas nuo 7,71 km iki 10,287 km. Atliekamų rangos darbų vertė – 263 tūkst. Eur. Jų pabaiga suplanuota šių metų lapkritį. Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.
