Laikraščio skaitytojas, išgirdęs, kad gydymo įstaigas jau pasiekia vakcinos nuo gripo, teiraujasi, kodėl būtent tokie skiepai atkeliauja dar gerokai prieš gripo sezoną – kuo jie ypatingi, kuo skiriasi nuo pernykščių.
„Juk visada sakoma, kad kasmet gripas būna vis kitoks, pasižymintis vis kitomis savybėmis, – pastebi žmogus. – Kaip žinoma, kokias vakcinas gaminti, kaip nuspėjama, kad būtent jos tiks nuo gripo, kuris gali skirtis nuo buvusio pernai?“
„Gripas – viena iš ligų, sukeliančių didžiausią naštą visuomenės sveikatai greta pneumokokinės infekcijos ir hepatito B, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė.
Pasak jos, todėl mokslininkai, medikai, Pasaulio sveikatos organizacija deda didžiules pastangas, siekdami apsaugoti žmones nuo šios ligos ir jos sukeliamų sunkių, ilgalaikių pasekmių, galinčių turėti ir mirtinų komplikacijų.
Gripas dažnai komplikuojasi antrinėmis bakterinėmis infekcijomis – plaučių uždegimu, meningitu, otitu, angina, širdies pažeidimais.
Yra sukurtas pasaulio gripo epidemiologinės priežiūros tinklas, kur visos šalys seka cirkuliuojančius gripo virusus visus metus, o ypač per sezoninį pakilimą. „Išskirti gripo virusai siunčiami į referentines laboratorijas, ir pagal turimus duomenis mokslininkai prognozuoja, kokios gripo padermės cirkuliuos ateinantį sezoną, o PSO paskelbia antigeninę vakcinos sudėtį konkrečiam sezonui“, – pasakojo ji.
Didžiausią gripo naštą lemia A tipo gripo virusai, kuriems būdinga, kad jie greitai kinta ir sukelia pandemijas ir epidemijas. Retais atvejais, pasak G. Banaitytės, gripo epidemiją gali sukelti ir B gripo virusai, tačiau dažniausiai jie cirkuliuoja kartu su A tipo gripo virusais.
Sezoninė gripo vakcina yra gyvybiškai svarbi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo sunkių gripo formų, komplikacijų ir mirties, ypač rizikos grupės asmenis. Tai – 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenantys žmonės, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, su imuniniais mechanizmais susijusiomis lėtinėmis ligomis, piktybiniais navikais. Kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Pasiskiepijus imunitetas organizme susiformuoja maždaug po 2 savaičių. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant epideminiam gripo laikotarpiui. Spalis–lapkritis, pasak specialistų, tam tinkamiausias metas.
„Užkrečiamosios ligos ir vakcinos nuo jų yra skirtingos, – sakė G. Banaitytė. – Todėl kai kurias ligas (poliomielitą, tymus, raudonukę) siekiama išnaikinti, kitas – suvaldyti (mažinti sergamumą kokliušu, pneumokokine, meningokokine infekcijomis) ar sumažinti komplikacijų riziką (gripas, pneumokokinė infekcija).“
Jos teigimu, visos vakcinos yra gaminamos laikantis itin griežtų geros gamybos praktikos standartų, o prieš tiekiant į Lietuvą kiekvienos serijos kokybė yra patikrinama dukart – vakcinos gamintojo ir ES šalies kompetentingos institucijos vaistų kontrolės laboratorijos. Be to, iki registracijos atliekami didelės apimties kiekvienos vakcinos klinikiniai tyrimai, kurių metu patvirtinamas vakcinos saugumas ir veiksmingumas.
Skiepai, teigiama, kasmet pasaulyje išgelbsti 2–3 mln. gyvybių.
