Tyrimų duomenimis, nebereikalingų arba pasibaigusio galiojimo vaistų turi net du trečdaliai namų ūkių. Tačiau dar ne visi žino, kaip juos tinkamai surūšiuoti ir utilizuoti.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo surinkta 31,28 tonos farmacinių atliekų. Tai gerokai daugiau nei 2022 m., kai surinkta beveik 28 tonos nebereikalingų vaistų. Nenaudojamų vaistų likučius iš gyventojų surenka vaistinės.
„Mūsų tinkle jau yra šimtas vaistinių, kuriose vartotojams atsikratyti nereikalingais vaistais yra itin paprasta – užuot laukus bendroje eilėje, pakanka juos išmesti į specialias vaistams utilizuoti skirtas dėžes.
Ir toliau laipsniškai didiname tokių utilizavimo dėžių skaičių“, – sako vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 66 proc. namų ūkių turi nebevartotinų vaistų. 60 proc. jų tvirtino, jog tokių medikamentų susikaupė, siekiant turėti namuose vaistų atsargų, 23 proc. teigė, kad vaistai namuose pasiliko nutraukus jų vartojimą.
Kaip pataria vaistininkė G. Tautkevičienė, atlikti namų vaistinėlių peržiūrą pravartu bent kas pusę metų, kadangi vienų vaistų galiojimo terminai būna ilgesni, kitų – trumpesni. Jau rūšiuojant derėtų atskirti receptinius ir nereceptinius vaistus nuo, pavyzdžiui, maisto papildų.
„Vaistinėse įrengtos surinkimo ir utilizavimo dėžės skirtos būtent vaistiniams preparatams, kurių nieku gyvu negalima nei mesti į šiukšlių konteinerius, nei nuleidinėti į unitazą, kad nebūtų pakenkta nei žmonių sveikatai, nei aplinkai. O maisto papildai ar vitaminai nėra vaistai, todėl, pasibaigus galiojimo terminui, juos galima išmesti su komunalinėmis atliekomis“, – aiškina vaistininkė.
Kartu su bendru atliekų srautu turi būti rūšiuojami ir kosmetikos gaminiai, nevaistiniai pleistrai ar tvarsčiai. Tačiau jei tvarsčiai yra permirkę krauju, juos, kaip ir medicinines pirštines, reikėtų sudėti į atskirą plastikinį maišą ir tik po to pastarąjį mesti į bendrą atliekų maišą.
Adatas ar panaudotus švirkštus patartina kaupti talpyklose – metalinėse dėžutėse su dangčiais nuo kavos, užsukamuose baliklių ar ploviklių buteliuose. Prikaupus tokį indą jis gali būti metamas į bendrų atliekų konteinerį, tačiau ant jo reikėtų užrašyti įspėjimą „Aštru“ ar panašų, kad rūšiavimo centrų darbuotojai iš karto atkreiptų dėmesį.
Švirkštai, adatos ar medicininiai termometrai taip pat priimami didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Elektroninius termometrus galima išmesti į smulkiai elektronikai skirtus konteinerius.
UŽ inf.
