Vos septyniose Lietuvos mokyklų klasėse mokoma pagal naują mokymosi būdą, kuomet pamokos vyksta tris dienas per savaitę, o likusias dvi dienas moksleiviai užsiima darbine veikla. Tarp šių mokyklų dvi yra Ukmergės rajone.
Pedagogai tikina, jog naujiena pasiteisino ir net tapo vaistu nuo pamokų praleidinėjimo.
Produktyvusis mokymasis – tai ugdymo modelis, padedantis motyvacijos stokojantiems paaugliams išlikti mokykloje ir padidinti pasirinkimo galimybes.
Tai – mokymosi alternatyva devintokams ir dešimtokams, nusprendusiems išbandyti kitokį pagrindinio išsilavinimo įgijimo būdą: 3 dienas mokytis mokykloje, o likusias – praktinio mokymosi vietose.
Tarp septynių naujove susidomėjusių šalies mokyklų dvi yra Ukmergės rajone. Tokios klasės yra Siesikų gimnazijoje ir Užupio pagrindinėje mokykloje.
Siesikų gimnazijoje produktyvusis mokymosi modelis įdiegtas nuo šių mokslo metų pradžios. Gimnazijos direktorius Vaidotas Kalinas pasakojo, kad pagal šią programą mokosi 9 pirmos gimnazinės klasės auklėtiniai.
Naujiena pasiteisino. Direktorius džiaugėsi, kad šį modelį savanoriškai pasirinkusių mokinių rezultatai lyginant su pernai metų pagerėjo.
Esama ir neįtikėtinų pasikeitimų. Vienas mokinys, pernai praleidęs 140 pamokų, šiemet nepraleido nė vienos. Atsainiai žvelgęs į mokslus vaikinas atrado save darbinėje veikloje.
Direktorius pasakojo, kad vos tris dienas per savaitę įprastas pamokas lankantys mokiniai kitas dvi savaitės dienas atlieka praktiką. Darbo įgūdžių semiasi rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėse, Vlado Šlaito bibliotekoje, lentpjūvėje, atlieka ūkio darbus pačioje gimnazijoje.
Pagal tą pačią programą šie mokiniais mokysis ir kitąmet. Jų dešimties klasių baigimo pažymėjimas nesiskirs nuo kitų, besimokančių pagal įprastą programą.
Kad naujiena yra patraukli, liudija moksleivių apklausos. Net 14 iš 22 dabartinių gimnazijos aštuntokų norėtų mokytis pagal naująjį modelį. Deja, pasak V. Kalino, pagal dabartinę finansavimo tvarką mokykloje šia galimybe galėtų pasinaudoti tik viena 12 auklėtinių grupė.
Direktorius pasakojo, kad šiais mokslo metais švietimo įstaigoms pasiūlyta naujiena susidomėjo neatsitiktinai, mat Siesikų krašte itin daug socialių problemų. Rizikos grupės šeimų šioje seniūnijoje tiek pat, kiek visoje Ukmergėje. Pusė gimnazijos auklėtinių – iš socialinės rizikos šeimų.
Vaikams, kurie turi įvairių elgesio ar socialinių problemų ir dėl to linkę nelankyti mokyklos, šis mokymosi modelis ypač patrauklus.
Švietimo ir mokslo ministerijoje šią savaitę vyko susitikimas su visomis produktyvųjį mokymąsi diegiančių mokyklų komandomis.
Aptartos problemos, su kuriomis susiduria programos dalyviai. Pasak V. Kalino, viena didžiausių – finansavimo problema. Matant akivaizdžiai teigiamus rezultatus, direktorius tiki – reikia dalintis patirtimi, populiarinti šį modelį.
Tiek mokytojai, tiek mokiniai susitikime akcentavo, kad šiose klasėse žymiai padidėjo mokymosi motyvacija, pagerėjo rezultatai. Dalis mokinių, išlaikę Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, toliau pasirinko profesinę mokyklą, kiti – mokslą 11 klasėje.
Produktyvaus mokymosi idėja mūsų šalyje plėtojama pasiremiant tarptautine patirtimi. Ji nėra liūdna. Statistika byloja, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, anksti iš švietimo sistemos iškrenta nedaug mokinių: vidurkis yra mažesnis negu ES šalių. Lietuvoje jis sudaro maždaug 6,5 proc. ES šalių vidurkis – 12,8 proc.
Be ukmergiškių pagal šį modelį Lietuvoje mokoma Telšių, Kėdainių, Jonavos, Kauno ir Prienų mokyklose.