Per 15 metų vaikų lopšelių-darželių poreikis Ukmergėje išaugo per 50 proc. Labiausiai pokytį lėmė tai, kad į juos vedami vis jaunesnio amžiaus vaikai.
Be to, auklėtojų globai vaikus patiki ne tik dirbančios, kaip kadaise, bet ir laiką leidžiančios namuose mamos.
Ukmergės rajone ikimokyklinį ugdymą įgyvendina 15 įstaigų: 6 miesto lopšeliai-darželiai, Pašilės progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius ,,Šilelis“, ,,Ryto“ specialioji mokykla. Kaimuose ikimokyklinis ugdymas teikiamas bendrojo ugdymo mokyklų skyriuose.
Higienos normų reikalavimuose nurodomas didžiausias leistinas vaikų skaičius pagal amžių: 1–2 metų – 10 vaikų; 2–3 metų – 15 vaikų, vyresnių ir priešmokyklinių grupių – 20. Naujai komplektuojamos 1–2 metų amžiaus grupės, o kitos papildomos naujai atvykusiais vaikais.
Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Bakučionienė informavo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankys per 1 250 ikimokyklinukų ir 312 priešmokyklinukų. Ateinančių mokslo metų grupės jau sukomplektuotos. Laisvų vietų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose liko apie 60.
Svarsto, kad galbūt karantininė situacija lėmė, jog prašymų teikimas į darželius elektroninėje sistemoje tapo vangesnis.
„Kadangi grupės yra komplektuojamos pagal vaikų amžių, tai laisvų vietų yra vos po kelias skirtingo amžiaus grupėse skirtinguose darželiuose“, – paaiškino R. Bakučionienė.
Jos teigimu, kasmet nutinka taip, kad, sukomplektavus grupes, plūsteli nauja prašymų banga, tad taip gali nutikti ir šios vasaros pradžioje. Galutiniai duomenys bus aiškūs tik rugsėjį.
Specialistė sakė, kad ikimokyklinio amžiaus grupės komplektuojamos skirtingai – jų skaičius priklauso nuo pateiktų prašymų. „Darželyje – ne mokykloje, kur į klases susirenka visi vienų metų gimimo vaikai. Čia daugiau mišraus amžiaus grupių. Komplektuojant ,,grynąsias“ grupes vienais atvejais galime priimti mažiau vaikų, pavyzdžiui, kai susirenka visi vienų metų amžiaus, tada grupėje – 10 vaikų. Kitais atvejais galime priimti daugiau vaikų, pavyzdžiui, kai visi trejų metų amžiaus ir nėra jaunesnių. Be to visada, komplektuojant grupes, įsiklausoma tėvų pageidavimų, atsižvelgiama į kitas svarbias aplinkybes. Todėl vienareikšmiškai palyginti būtų nelengva“, – paaiškino R. Bakučionienė.
Poreikis išaugo
Pasidomėjome, kaip bėgant metams keitėsi ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų statistika.
Specialistės duomenimis, prieš 15 metų ikimokyklinukų savivaldybėje buvo 797, o priešmokyklinio amžiaus vaikų – 351. Prieš 14 metų ikimokyklinukų buvo 849, o priešmokyklinukų – 263.
Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas tapo privalomu. Tuomet šio amžiaus vaikų skaičius išaugo iki 1 033, o priešmokyklinio – iki 304.
Šiais mokslo metais ikimokyklinio amžiaus vaikų mūsų rajone – 1 175, priešmokyklinio – 290.
Kitų mokslo metų vaikų skaičius dar nepatvirtintas.
Planuojama, kad ugdymo įstaigas lankys apie 1 250 ikimokyklinukų ir 312 priešmokyklinukų. Tačiau skaičius dar bus tikslinamas.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad vaikų, išleidžiamų į ugdymo įstaigas, skaičius jaunėja. Prieš 15 metų Ukmergės darželiai net nekomplektavo grupių nuo 1 metų amžiaus, nes jų nereikėjo. „Tik vienas kitas vaikas pradėdavo lankyti darželį nuo metukų. Dažniausiai – nuo 1,5–2 ar 3 metų“, – sakė R. Bakučionienė.
Iki 2016 m. visos lopšelinukų grupės buvo komplektuojamos po 15 vaikų, kadangi vaikai pradėdavo lankyti nuo 1,5 m.
Ikimokykliniame ugdyme keitėsi ne tik statistiniai duomenys. „Vaikų gimstamumas, jaunų šeimų emigracija, migracija šalyje, net ir rajono viduje turi didžiulės įtakos statistikai. Ekonomikos krizės, kaita, poreikis darbo rinkoje, net ir pensinio amžiaus vėlinimas vienaip ar kitaip keičia situaciją. Močiutės ir seneliai vis dar dalyvauja darbo rinkoje, būdami ekonomiškai aktyvūs gyventojai, jie turi mažiau laiko ir galimybių prižiūrėti anūkus“, – pastebi R. Bakučionienė.
Vidiniai pokyčiai
Per 15 metų įvyko nemažai ir vidinių pokyčių, lėmusių, kad tėvai anksčiau patiki savo atžalas pedagogams.
Pirmiausia, pasikeitė ugdymo turinys. „Šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo kaita įpareigoja švietimo bendruomenę labai atidžiai derinti ugdymo tikslus su šeimų ir valstybės poreikiais.
Nuo 2007 metų visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos rengia individualias įstaigos ikimokyklinio ugdymo programas. Jos rengiamos remiantis įvairių šiuolaikiškų filosofinių teorijų kryptimis, vaiko raidos ypatumais, pedagogika ir psichologija. Programos orientuotos į vaiko individualių gebėjimų puoselėjimą, individualų pasiekimų vertinimą. Naujas požiūris į ikimokyklinuką-alfa kartos vaiką, jo poreikį ir gebėjimą domėtis, pažinti, mokytis patirtinio ugdymo metodais, skatina ,,inventorizuoti“ ugdymo turinį ir jį atnaujinti“, – pasakojo R. Bakučionienė. Specialistės teigimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai nuolat tobulina kompetencijas.
Kitas svarbus pokytis – specialistų pagalba. Kartais vienam ar kitam vaikui reikalinga specialistų – logopedo, specialiojo pedagogo ar psichologo pagalba.
Prireikus nustatomi vaiko specialieji ugdymosi poreikiai ir suteikiama reikalinga pagalba.
„Labai svarbu tokius poreikius pastebėti ir nustatyti kuo anksčiau. Būtent ikimokykliniame amžiuje pradėta teikti specialioji pagalba yra pati efektyviausia“, – teigia specialistė.
Skyriaus duomenimis, nuo šių metų rugsėjo ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse bus ugdoma per 28 vaikus su dideliais ir labai dideliais ugdymosi poreikiais, kuriems reikalinga kvalifikuota pagalba, speciali aplinka, tolerancija ir dėmesys.
Anot R. Bakučionienės, kokybiškai įrengta ugdymo aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių, ugdant ikimokyklinuką. Todėl lopšeliuose-darželiuose įrengiamos estetiškos erdvės žaidimams, poilsiui, maitinimui, sportui. Visuose lopšeliuose-darželiuose įrengti pojūčių kambariai, kur stiprinamas socialinis emocinis ugdymas, paįvairinamas užimtumas.
