Sausos ir karštos pavasario dienos – idealus laikas žolynų gaisrams plisti. Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas įspėja: tokiu metu sausoje žolėje gaisrą gali sukelti net menkiausia kibirkštis.
Praėjusį savaitgalį vos per kelias dienas rajone buvo gauta net 17 pranešimų apie žolynų gaisrus. Viename tokiame gaisre Želvos seniūnijoje liepsnos jau buvo pasiekusios ir vienkiemio ūkinius pastatus. Laimei, ugnis buvo numalšinta.
Tarnybos viršininkas ragina gyventojus sausu vėjuotu oru nedeginti net sugrėbtų šakų ar pernykščių lapų. Ugnis gali persimesti į atvirą teritoriją ir jos suvaldyti tiesiog nepajėgsite. Atviroje teritorijoje reikia vengti ir gaisrą galinčių sukelti darbų. Neseniai taip nutiko vienam gyventojui, užsiėmusiam metalo pjovimo darbais.
„Kol gesiname neatsakingai uždegtą žolę, negalime reaguoti nei į rimtesnius gaisrus, nei į automobilių avarijas, nei suteikti skubią pagalbą skęstantiesiems“, – sako ugniagesiai gelbėtojai.
Pastebėjus gaisrą atviroje teritorijoje apie tai reikia pranešti telefonu 112.
Šiemet šalyje atvirosiose teritorijose kilo jau bemaž 160 gaisrų, išdeginę per 660 arų pievų, ražienų, miško paklotės. Vien kovo mėnesį kilo daugiau kaip 100 tokių gaisrų, iš jų 36 – Vilniaus apskrityje.
„Gyventojų įprotis deginti pernykštę žolę daug žalos pridaro ne tik gamtai, bet ir jiems patiems. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta ne tik į miškus, durpynus, bet ir į jų sodybas ar ūkinius pastatus, – sako Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Norime gyventojus ne tik informuoti apie tokių gaisrų pavojų ir žalą, bet ir priminti jiems atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą.“
Už nenupjautų ir nesugrėbtų žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje asmenims numatytos nuo 50 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 Eur baudos.
UŽ inf.
