Praėjus dvejiems metams nuo tragiškų įvykių Kijevo centrinėje Maidano aikštėje, šalia žuvusių kovotojų nuotraukų nevysta gėlės, dega žvakelės. Tačiau čia pat susirinkę demonstrantai kaltinimus skelia naujajai valdžiai – reikalauja darbo, didesnių atlyginimų, piktinasi teismų sistema, prokuratūra.
Rytų Europos studijų centras kartu su asociacija LITDEA grupę šalies žurnalistų pakvietė į studijų vizitą Ukrainoje – Kijeve bei Dnepropetrovske.
Žurnalistai supažindinti su šioje šalyje Lietuvos įgyvendintais ir įgyvendinamais vystomojo bendradarbiavimo projektais. Kasdieniais rūpesčiais noriai dalijosi gatvėje, visuomeniniame transporte sutikti ukrainiečiai.
Protestuoja gatvėse
Apie 43 milijonus gyventojų turinti šalis išgyvena sudėtingą laikotarpį tiek politinėje, tiek ekonominėje srityse. Nuo kitų metų turėtų įsigalioti Ukrainos laisvosios prekybos sutartis su ES. Tačiau Rusija grasina Kijevui sankcijomis – žada įvesti prekybinius apribojimus.
Kad gyventojų netenkina dabartiniai valdymo, teismų ir prokuratūros metodai, korupcija, atsispindi ir vietinėje žiniasklaidoje ar tiesiog Kijevo gatvėse – kasdien sostinės centre vyksta demonstracijos. Žmonių nepasitenkinimas kyla ir dėl žemo pragyvenimo lygio – minimalus atlyginimas Ukrainoje –1275 grivinos (apie 50 eurų).
Kalbinti demonstracijų dalyviai tikino neišgalintys pragyventi.
„Tarnautojas ar privačios įmonės darbuotojas gauna apie 100 dolerių per mėnesį. Neturime galimybės net namų normaliai pasikūrenti – su veltiniais, striukėm namuose vaikštome. Vaikų į darželį vesti negaliu, nes neturiu pinigų už jį susimokėti“, – sakė pardavėja dirbanti vienos demonstracijos dalyvė.
Žmonės piktinasi ir eismo gatvėse uždarymu, kuomet jomis važiuoja valdžios atstovų automobiliai. Toks vyriausybės atstovų reikalavimas Kijeve – įprasta kasdienybė. O gyventojai teigia gaištantys laiką, eikvojantys kurą, apvažiuodami šias „barikadas“ po keliasdešimt kilometrų per dieną.
Pagarba didvyriams
Prieš dvejus metus Maidane, pagrindinėje Kijevo aikštėje, prasidėję didžiulio masto protestai pasibaigė tragedija – į taikius demonstrantus pasipylė šūviai. Savo didvyrių tauta nepamiršo – miesto centre išrikiuotos visų žuvusiųjų nuotraukos, šalia jų dega žvakės, nevysta gėlės.
Po pernai įvykusios Krymo aneksijos, kuomet Ukrainai priklausantį pusiasalį į savo sudėtį įjungė Rusija, mūšiai vyko Donecko ir Lugansko regionuose. Buvo bombarduojamos, raketomis apšaudomos ištisos gyvenvietės.
Pagal šalies statistiką šių karo veiksmų pasekmė – 25 tūkstančiai žuvusiųjų, dešimtimis tūkstančių skaičiuojami sužeistieji.
Dabar prorusiškai nusiteikę separatistai Donecko bei Lugansko sritis yra atkirtę nuo likusios šalies dalies, jose įkurta atskira valdymo sistema.
Prireikė psichologų pagalbos
Ukrainoje žurnalistams organizuota kelionė į Dnepropetrovską – vieną iš arčiausiai nuo karo zonos esantį milijoninį miestą. Aplankyta jame esanti I. I. Mečnikovo regioninė klinikinė ligoninė, į kurią buvo vežami sužeistieji.
Jiems čia atliktos sudėtingiausios operacijos. Ligoninės vadovai bei gydytojai pasakojo, jog per dieną malūnsparniais, kitu transportu į šią ligoninę būdavo atgabenama net po šimtą ir daugiau sužeistųjų. Medikai dėl tokio srauto sužeistųjų patys savaitėmis gyvendavę ligoninėje, nuo operacinio stalo nesitraukdavo net po kelias paras. Iš viso čia yra 900 reabilitacijai skirtų lovų, dirba apie 500 gydytojų.
Medikai prisipažino, kad tokiomis sąlygomis dirbant jiems patiems neretai prireikdavo psichologinės pagalbos.
Iš Donecko srities ir Ukrainos pasienio minų sužeisti žmonės atvežami iki šiol. Gydytojai sako, kad tokių ligonių pasitaiko kasdien.
Pagalbą laiko reikšminga
Lietuva Dnepropetrovske įgyvendino nemažai vystomojo bendradarbiavimo projektų.
I. Mečnikovo ligoninės medikai Lietuvos indėlį – medikų pagalbą konsultacijomis, medicinos įranga – vadino neįkainojama. Pabrėžė, kaip buvo svarbu karo baisybes patyrusiems žmonėms Lietuvoje gauti psichologinę pagalbą.
Į Lietuvą pagal reabilitacijos programas iš karo zonos buvo atvykusi ne viena grupė vaikų ir suaugusiųjų. Gydytojai tikina, kad po reabilitacijos Lietuvoje žmonės grįžta viltimi švytinčiomis akimis.
Iš Lietuvos į Dnepropetrovską buvo pristatyta nemažai medicinos įrangos, medikamentų, karo lauko ligoninei pritaikyta palapinė.
Talkina savanoriams
Ukrainiečiai savanoriai steigia įvairius paramos centrus. Su kai kuriais iš jų bendrų projektų turi ir Lietuva. Keletą gerai žinomų Ukrainoje paramos fondų būstinių aplankė ir lietuvių žurnalistų grupė.
Kijeve įsikūrusi NVO „Naujasis Donbasas“, Dnepropetrovske – NVO „Padedam“. Jų nariai pasakojo apie Lietuvos paramą Ukrainai, kartu vykdomus projektus. Daugelis jų orientuoti į karo zonose gyvenančius vaikus, pabėgėlius, jiems teikiama psichologinė pagalba.
Prieš propagandą
Žurnalistai susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Mariumi Janukoniu. Jo nuomone, Ukrainos dabartinė vyriausybė, atsižvelgdama į žmonių nepasitenkinimą, turėtų daugiau aiškinti tautai apie atliekamas reformas. Mat savo propagandą vykdanti Rusija išnaudoja įvairiausius būdus, šalyje yra nemažai radikaliai nusiteikusių grupių, nelegalių ginklų.
Tačiau ambasadorius įsitikinęs, kad situacija – valdoma: kaip savotiška atsvara propagandai Ukrainoje įkurta Informacijos politikos ministerija.
Oficialiai užregistruota 1,5 milijono persikėlėlių iš Rytų Ukrainos į kitas sritis.
Janukonis paaiškino, kad netgi nuo šalies atskirtose karo zonose gyvenantieji, tačiau Ukrainos piliečiais save laikantieji turi galimybę užsiregistruoti ir gauti išmokas.
Filmas – visam pasauliui
Fiodoro Aleksandrovičiaus filmo „Russian woodpecker“ („Rusų genys“) pristatymas vyko Kijeve esančioje Lietuvos ambasadoje. Filmo režisierius gvildena Černobylio atominės elektrinės katastrofos priežastis.
Beveik trisdešimčiai metų praėjus nuo 1986 metais įvykusios tragedijos oficialiai dar neįvardinti ir nenubausti kaltininkai.
Dokumentinio filmo kūrėjai pateikia įrodymų, kad Černobylio avarija nebuvo atsitiktinė. Palaiminta tuometinės sovietinio Kremliaus valdžios ji įvyko todėl, kad kažkam reikėjo panaikinti įrodymus dėl pasisavintų ir iššvaistytų tuometinės valstybės milijardų.
Su filmo žiūrovais – ambasados darbuotojais, Lietuvos garbės konsulais Ukrainoje, žurnalistais – bendravęs ir į klausimus atsakęs F. Aleksandrovičius prisipažino dėl savo bei savo šeimos narių saugumo ir net gyvybių nerimaująs iki šiol.
„Russian woodpecker“ šiemet pagrindinį prizą Pasaulio dokumentinių filmų kategorijoje laimėjo prestižiniame JAV vykusiame „Sundance“ festivalyje. Režisieriaus svajonė – kad kuo daugiau planetos gyventojų sužinotų ilgai slėptą tiesą.
Vykdo bendrus projektus
Nuo 2011 metų Europos Sąjunga Ukrainai įvairiems projektams skyrė apie 7 milijardus eurų. Lietuva kartu su kitomis ES šalimis dalyvauja vystomojo bendradarbiavimo projektuose. ES ir Užsienio reikalų ministerijos parama šiems projektams siekia 140 milijonų eurų.
Iš viso Ukrainoje Lietuva įgyvendino apie 250 vystomojo bendradarbiavimo projektų. Daugiausia jie susiję su medicinine pagalba, mokymais, apimančiais įvairias sritis – nuo valstybinių įstaigų administravimo iki teismų, prokuratūros, kitų institucijų reformų modelių kūrimo.
Kratosi korupcijos
ES delegacijos Ukrainoje Informacijos ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Jurgis Vilčinskas pasakojo, jog prioritetinės paramos sritys liečia ES ir Ukrainos santykius – politinę bei ekonominę integraciją į ES.
Pasak jo, korumpuotų valdymo bei teisėsaugos metodų atsikratyti siekia šalies visuomenė. Nors Ukrainą galima pavadinti dvikalbe šalimi, daugybė rusakalbių žmonių save tapatina su ukrainiečių tauta, laiko save šalies patriotais.
Straipsnio išleidimas finansuotas ES ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis. Už šio straipsnio turinį išimtinai atsako asociacija LITDEA ir ši informacija jokiu būdu negali būti naudojama ES nuomonei reikšti.
