Praėjusiame rajono tarybos posėdyje tarp kitų klausimų buvo pritarta planuojamiems savivaldybės administracijos struktūros pokyčiams. Taip pat nutarta ieškoti būdų ukmergiškių sveikatos gerinimui, mat pagal statistiką sergame gerokai labiau nei kitų rajonų gyventojai.
Savivaldybės tarybos posėdis pagal neseniai priimtą tvarką prasidėjo sveikinimais. Pasveikinti visi spalio mėnesį gimę tarybos nariai.
Į praeitame posėdyje „Piliečių tribūnoje“ išsakytas PSPC Greitosios medicininės pagalbos darbuotojos pastabas dėl viešai paskelbtų pernelyg didelių jų įstaigos darbuotojų algų atsakymą pateikė savivaldybės gydytojas Vytautas Motiejūnas.
Jis pažymėjo, kad paviešintos 760 eurų siekiančios algos tikrai kiek išsipūtė, nes skaičiuotos išvedus trijų vasaros mėnesių vidurkius, kuomet buvo atostogų metas, ir darbuotojams mokėtos didesnės algos už pavadavimus.
Išvedus 9 mėnesių vidutinę algą, ji kiek sumažėjo. Tiesa, pasak V. Motiejūno, nebūtų labai objektyvu vesti atlyginimų vidurkį įstaigoje, kurioje dirba vairuotojai, valytoja, skyriaus vedėja, bendrosios praktikos slaugytojos. Pastarųjų alga irgi nevienoda: priklauso nuo budėjimų, darbo savaitgaliais, pavadavimų.
Į „Piliečių tribūnoje“ išsakytą klausimą dėl „greitosios“ ateities V. Motiejūnas sakė, kad visi darbuotojai yra pateikę prašymą jungtis prie Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties.
Šį sprendimą priimti turės rajono taryba. Klausimą dėl „greitosios“ ateities ir dėl poliklinikos darbo šeštadieniais kaip tik šiuo metu nagrinėja sudaryta darbo grupė. Ji artimiausiu metu turėtų teikti atsakymą.
Skundų sumažėjo
Posėdyje viešėjo UAB „Ekonovus“ generalinis direktorius Rolandas Rutėnas ir šios įmonės Vilniaus regiono vadovas Elmaras Milinavičius. Jie informavo apie savo įmonės veiklą ir atliekų tvarkymo sistemos perspektyvas.
Rajono meras R. Janickas pabrėžė, kad viena iš problemų, kurią bandoma išspręsti, – pagal planą numatyta Kopūstėliuose, bet taip ir nepastatyta atliekų rūšiavimo linija. Esą neįvykdytas įsipareigojimas turėtų atsispindėti gyventojų visuotinės rinkliavos mokesčiuose. Šiuo metu darbo grupė aiškinasi, kokią naudą gyventojai galėtų gauti nestatant linijos.
Tačiau „Ekonovus“ vadovas tikino, kad ukmergiškiai dėl nepastatytos aikštelės nei permoka, nei neprimoka. Priminė, jog pati aikštelė pagal planą nepradėta statyti užtrukus žemės sklypo klausimams. Tačiau tas užtrukimas, direktoriaus teigimu, buvęs tik naudingas, nes per tą laiką paaiškėjo, kad vykdant europinius įsipareigojimus Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras sostinėje stato didžiulį atliekų rūšiavimo centrą, į kurį privalės būti vežamos buitinės atliekos iš visos apskrities, taigi – ir Ukmergės.
Pasak direktoriaus, jei aikštelė Kopūstėliuose būtų pastatyta, tai taptų tiesiog niekam nereikalingu objektu. Taip pat vadovas pasidžiaugė įmonėje įdiegtomis naujovėmis bei sumažėjusiais gyventojų nusiskundimais dėl buitinių atliekų vežimo. Mano, kad viena iš priežasčių – priimtas sprendimas registruojant visus gyventojų skundus.Tam pasamdyta firma.
Įmonėje diegiamos modernios technologijos – konteinerių identifikavimas, kuomet tampa aišku, kiek, kur, kokių konteinerių nuvežta. Vaizdo registravimas numatytas net prie šiukšliavežių. Be to, gyventojai jau artimiausiu metu galės užsisakyti paslaugą SMS žinute gauti priminimą apie tai, kada turi išstumti prie namų esantį konteinerį.
Andrius Kalesnikas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) suabejojo, ar naujosios technologijos nepadidins paslaugos kaštų, tačiau vadovas tai paneigė.
Daug ligonių
Ukmergės rajono taryba yra patvirtinusi visuomenės sveikatos stebėsenos programą bei jos priemonių planą. Savivaldybės gydytojas V. Motiejūnas pateikė programos ataskaitą už 2014 metus.
Didžiausias sergamumas Ukmergės rajone yra kvėpavimo sistemos, kraujotakos sistemos bei akių ligomis. Lyginant kelerių metų bendro sergamumo pokyčius pastebimas mažėjimas sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis, tačiau šis rodiklis yra – beveik du kartus didesnis nei šalies vidurkis.
Mirtingumas nuo alkoholio nulemtų priežasčių rajone pernai buvo vienas iš didžiausių tarp 60 savivaldybių – beveik du kartus didesnis nei Lietuvos.
Per ketverius pastaruosius metus didėjo sergamumas endokrininės sistemos ligomis, padaugėjo psichikos ir elgesio sutrikimų.
Ataskaitoje ir daugiau labai liūdnos statistikos, liudijančios, kad įvairios ligos ukmergiškius puola labiau nei kitus.
Kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Valdas Petronis siūlė atsižvelgti į liūdnus faktus ir parengti Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių planą. Kolegos šiam siūlymui pritarė.
Išbraukė iš sąrašo
Rajono taryba šių metų birželio 25 d. sprendimu pripažino netinkamais naudoti 9 būstus. Du iš jų, Šviesos g. 5-5 ir Vilniaus g. 42-3, jau parduoti. Tarybos sprendimu jie išbraukti iš savivaldybės būsto fondo sąrašo.
Patikslinus duomenis nustatyta, kad šeimoms, gyvenančioms dviejuose Jaunimo g. 19 ir Vytauto g. 96 namo butuose, jie išnuomoti iki 2003 m. ir socialinio būsto nuomos sąlygos ir tvarka nuomininkams nėra taikoma. Tad nutarta išbraukti šiuos butus iš socialinio būsto fondo sąrašo.
Perėmė baldus
Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Švietimo įstaigų modernizavimo programą, konkurso būdu šiemet pirko savivaldybių švietimo įstaigoms mokyklinių baldų.
Savivaldybė perėmė ministerijos patikėjimo teise valdytą šį turtą, kurio vertė – 4071 Eur. Baldais naudojasi Taujėnų ir Želvos gimnazijos.
Papildė prašymą
Rajono taryba rugpjūčio 27 d. sutiko perimti savivaldybės nuosavybėn Jasiuliškių socialinės globos namų turtą – gyvenamąsias patalpas.
Tačiau šie globos namai vėl kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydami papildyti prašymą įrašant perduodamo turto pavadinimą, unikalų, inventorinį numerį, įsigijimo vertes. Prašymui pritarta.
Pertvarka savivaldybėje
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos laukia struktūros pokyčiai. Savivaldybės darbuotojų skaičius mažės nuo 241 dabar esančio iki 235. Pertvarka palies beveik visus iš 16 savivaldybės skyrių.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Jackūno siūlymu parengtu projektu numatomi struktūros pakeitimai, siekiant optimizuoti administracijos darbą, veiklos skaidrumą ir efektyvumą, efektyviau panaudoti kvalifikuotus darbuotojus, didinti jų motyvaciją.
Nagrinėjant klausimą Biudžeto ir ekonominės plėtros komitete siūlyta Investicijų ir užsienio ryšių skyrių pavadinti Investicijų ir projektų valdymo skyriumi. Siūlymui nepritarta.
Nebuvo sureaguota ir į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pastabą, kad sujungus Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyrius po vienu skėčiu, kaip kad planuojama, gali būti nusižengta teisės aktams. Kritikos posėdyje negailėjo ir opozicijos atstovai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Romas Pivoras pasigedo teigiamų pokyčių kaimo seniūnijų veikloje. Ypač – dėl socialinių paslaugų, kurias miesto gyventojam teikia Nestacionarių socialinių paslaugų centras. Kaimo žmonės tokių negauna.
Mero pavaduotoja Klavdija Stepanova patikino, kad kaimo seniūnijų veikla bus analizuojama ateinančiais metais – bus siekiama pagerinti įvairių paslaugų tiekimą kaime.
Tarybos narė Nijolė Giedraitienė teiravosi, ar bus priimti nauji darbuotojai. Meras atsakė, kad apie asmenybes dar nekalbama. Minėjo, kad vedėjų postai pirmiausiai bus siūlomi esamiems darbuotojams, o tik tam tikrais atvejais – „iš šalies“. Pažymėjo, kad vienas iš struktūros pokyčių tikslų – kad „sprendimų priėmimo kelias trumpėtų ir būtų aiškios atsakomybės ribos, o paprasti klausimai turi būti išspręsti aiškiai ir greitai“.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovui Regimantui Baravykui nepatiko ketinimai Juridinį skyrių atskirti nuo Civilinės metrikacijos, o investicijas – nuo strateginės plėtros. Jis ir kiti opozicijos nariai siūlė klausimo svarstymą apskritai atidėti.
Tuo tarpu valdantieji savo pasisakymuose pritarė būsimai pertvarkai. Darbo partijos atstovas Kazys Cesevičius projektą pavadino pačia geriausia struktūra, socialdemokratas Valdas Petronis – aiškiu ir konkrečiu projektu. Balsuojant struktūros pokyčiams pritarta.
Skyrė pašalpą
800 Eur vienkartinę pašalpą buvo prašoma skirta šeimai gyvenamojo namo dūmtraukio įrengimui.
Pivonijos seniūnijoje gyvenanti vieniša 4 vaikų mama dėl iškilusios problemos kreipėsi į seniūną. Situaciją teko spręsti skubiai, nes patalpų šiuo metu kūrenti neįmanoma, tad seniūnas pagalbos kreipėsi į rajono savivaldybės administraciją. Taryba prašymui pritarė.
Negalėjo naudotis
Diskusijų kilo sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų.
Verslininkai prašė 40 proc. sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2004 iki 2014 m. žemės sklypui, esančiam Deltuvos g. 43B.
Visą dešimtmetį dėl šios žemės tarp verslininko ir šalimais gyvenančių ukmergiškių vyko konfliktas. Lengvatos prašančiųjų teigimu, dėl to visu žemės sklypu, už kurį yra apskaičiuotas žemės nuomos mokestis, jie negalėjo tinkamai naudotis, vystyti verslo, plėsti, statyti naujų pastatų, nekilnojamojo turto įkeisti bankui ar dalyvaujant ES projektuose.
Už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo iki 2014 m. balandžio apskaičiuotas 2312 eurų žemės numos mokestis.
Šiuo klausimu pasisakė Birutė Žilėnienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), primindama įsisenėjusią konfliktinę istoriją, susijusią su valstybinės žemės nuoma, ir bandydama išsiaiškinti, kas čia yra kalčiausias. Meras R. Janickas pažymėjo, kad labiausiai kalta pati situacija, kuomet ne savivaldos žinioje yra žemės klausimai.
Taryba lengvatai pritarė, ukmergiškių mokesčių naštą sumažindama 935 eurais.
Prašymą atmetė
Sulaukta ir dviejų prašymų dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų.
Į savivaldybę kreipėsi ukmergiškis dėl buvusio Sovietų Sąjungos karinio dalinio pastatų Kopūstėlių kaime, įsigytų 2000-aisiais metais. Nurodė, kad perkant dalis jų buvo išdraskyta, sienos išgriautos, langai ir durys išimti. Statiniai buvo nenaudojami, veikla nevykdoma. 2014 m. jie parduoti. Mokesčio suma už 2010–2014 m. sudaro 4770 Eur.
Komisija, išnagrinėjusi prašymus, siūlė nekilnojamojo turto mokestį sumažinti 40 proc.
Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Juozas Varžgalys pateikė siūlymą visai atleisti ukmergiškį nuo šio mokesčio. Tam balsuojant nebuvo pritarta.
Taryba nepritarė ir komisijos siūlymui mokesčio naštą sumažinti 40 proc.
Kitas prašymas – 50 proc. sumažinti per penkerius metus susikaupusį 325 Eur mokestį savininkui už pastatą Želvos miestelyje. Pastatas stovi nenaudojamas. Šis prašymas patenkintas.
Finansų skyriaus vedėja Vida Butkevičienė pažymėjo, kad iki rugsėjo 1 d. į savivaldybės biudžetą gauta 412,1 tūkst. Eur nekilnojamojo turto mokesčio.
Renovacija vyksta sėkmingai
UAB Ukmergės butų ūkio skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas pristatė esamą renovacijos situaciją. Pasak jo, šiuo metu įgyvendinami 37 investiciniai planai, 25 iš jų sulaukė bankų pritarimo, 20-yje namų vyksta renovacijos darbai, 9 daugiabučiai šiemet baigti renovuoti.
Lyginant Vilniaus apskrities savivaldybes, išskyrus pačią sostinę, pasak A. Kalesniko, tai – neblogi rodikliai. Pažymėjo, kad du namai – Miškų g. 58 ir Basanavičiaus g. 8 pasiekė labai aukštą B klasės energetinio naudingumo klasę.
Pagrindiniai iššūkiai vykdant programą – negautas Šiaulių banko finansavimas Butų ūkiui. Yra 5 objektai, kur neatsiskaityta su rangovais. Vėluoja Būsto energijos taupymo agentūros bei kiti atsiskaitymai.
Probleminiai rangovai – renovavę Deltuvos g. 6 namą. Su jais nutraukta sutartis. Šiuo metu vykdomas naujas viešasis pirkimas, pusė namo liko neapšiltinta.
Pivonijos g. 5A buvo iškilusios bėdos. Šildymas čia įjungtas paskutinėmis spalio dienomis. Vėlgi – dėl rangovų kaltės, nesugebėjusių per numatytą terminą pakeisti dujų vamzdžio. Gyventojai šiame name be kūrenimo buvo priversti šalti.
Tuo tarpu kito, renovuoto, Linų g. 14 namo gyventojai centralizuotą šilumos tiekimą atidėjo savo noru. Jų apšiltintame name jo tiesiog nereikėjo. Šis namas šildymo sezoną pradėjo vėliausiai.
A. Kalesnikas sakė, kad jau sulaukta iki dešimties daugiabučių gyventojų pageidavimų dalyvauti ateinančiame, III renovacijos etape. Tačiau nieko jiems pažadėti negali, nes neaišku, kada jis bus vykdomas.
