Žemės ūkio ir infrastruktūros skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje rudeniop tampa išskirtiniu – pro koridoriuje pamerktas didžiules įvairiaspalvių kardelių puokštes sunku praeiti abejingai. Nuostabiomis gėlėmis jau daugelį metų tradiciškai džiugina jų kolega Algimantas Šuminskas.
Šuminskas kardelių auginimu susidomėjo beveik prieš ketvirtį amžiaus. Apsilankęs Vilniaus sporto rūmuose surengtoje kardelių parodoje, susižavėjo šia ekspozicija.
„Jūra spalvų, begalė veislių. Paliko labai didelį įspūdį“, – prisimena pašnekovas, nuo to laiko taip ir nebenusiraminęs – taip jam tų gėlių reikėjo. Tuomet nuvykęs į Rygą ir prisipirkęs kardelių gumbasvogūnių. Mat tuo metu latviai gėlių auginimu, naujų veislių išvedimu labiau garsėjo už lietuvius. Čia vykdavo didelės parodos.
„Pirkau tada apie penkiasdešimt rūšių. Visos spalvos atrodė gražios ir nepakartojamos. Ėmiau nesirinkdamas visą paletę – nuo baltos iki juodos. Pirmoji mano įsigytoji kolekcija marga ir dydžių įvairove. Joje – nuo miniatiūrinio iki gigantiško“, – pasakoja Algimantas.
Anksčiau kardeliams jis buvo paskyręs sodų bendrijos sklypą, tačiau kai jie ten nebetilpo, gėlyną „perkraustė“ į Vidiškių seniūnijoje, Padbariškių kaime, iš senelių paveldėtą sodybą.
Gladiatorių gėlė
Daugeliui kardeliai asocijuojasi su Rugsėjo 1-ąja – jų puokštėmis nešini į mokyklas renkasi mokiniai. Kardeliai tapatinami su lietuvišku darželiu.
Tačiau, pasak jų augintojo, be reikalo. Mat mūsų šalyje kardeliai paplito vos prieš pusšimtį metų. Su senoviniu lietuvišku rūtų darželiu jie nieko bendro neturi.
Užtat šios gėlės buvo žinomos dar senovės Romoje – jų puokštės į areną būdavo mėtomos kovą laimėjusiam gladiatoriui. Šią buvusią paskirtį atspindi ir lotyniškas kardelio pavadinimas – gladiolus. Šnekamojoje kalboje kardelis gladiole vadinamas.
Kolekcionuoja senąsias veisles
Šuminskas save vadina mėgėju ir tikrai nesilygina su profesionaliais kardelių augintojais. Nors prisipažįsta – kažkada šis hobis buvo tapęs šiokiu tokiu versliuku.
„Buvo laikai, kuomet gėlynui skirdavau kur kas daugiau laiko. Parduodavau žiedus, gumbasvogūnius. Norėjosi, kad pačios gėlės kažkiek kompensuotų visas išlaidas. Prieš dešimtmetį daug prisidėjo žmona Birutė, vaikai Simas ir Eglė. Gal šiek tiek ir prisidurdavom prie algos, jaunesni buvom, daugiau reikėjo“, – pasakoja gėlininkas.
Jo kolekciją galima drąsiai vadinti išskirtine. Pasak gėlininko, jos pagrindas – veislės, išvestos prieš 40 ar daugiau metų.
Prisipažįsta, kad senoviškų veislių žiedai jam atrodo kažkokie tikresni. Be to, žmogus užsibrėžė išskirtinį tikslą – išlaikyti senųjų veislių kardelius.
Metai iš metų iškasami, peržiem saugojami ir pavasarį vėl į dirvą kruopščiai sukaišomi žinomų lietuvių selekcininkų Petro Balčikonio, Semiono Eicher-Lorkos išvestos veislės.
Ir pats A. Šuminskas, ir į jo gėlyną pasidairyti atvykę kolegos gėlininkai įvertina rusų selekcininko Boriso Gromovo, latvių, amerikiečių išvestas veisles.
Apie kiekvieną veislę pašnekovas gali pasakoti istoriją – kas ir kada išvedė, kaip atsirado gėlyne, kuo ypatinga.
Kartais žinomos veislės nustebina siurprizu. Taip nutiko su Latvijoje, iš gatvės prekeivės, prekiavusios šalia liuteronų bažnyčios, įsigyta veisle „Nazareth“. Keletą metų vienspalviais žiedais žydėjęs kardelis vienąkart ėmė ir atvėrė ant savo žiedlapių „stigmas“. Taip Algimantas vadina ryškias dėmes, apie kurias iki tol neįtarė. Pasirodo, simboliškas augalo pavadinimas ir net įsigijimo vieta, savy slėpė paslaptį.
„Man pardavėja bandė kažką paaiškinti latviškai, bet aš nesupratau. Matyt, apie šią kardelio savybę ir norėjo papasakoti“, – svarsto ukmergiškis.
Rezultatus perleidžia bitėms
Nevengia ir pats ukmergiškis paeksperimentuoti su naujomis veislėmis. Nenupjauna peržydėjusių žiedynų, o surinkęs sėklas sodina į atskirus daigynėlius. Prisipažįsta, kad po kelerių metų rezultatą pamačius apima malonus džiaugsmas.
„Nors tiek to mano ir indėlio – visą darbą padaro iš kaimyno sodybos atlekiančios bitutės. Tai jos žiedus apdulkina ir veisles sukryžmina“, – aiškina pašnekovas.
Rodo „naujokus“, jo sklype atsiradusius natūralios selekcijos būdu. Tačiau šių naujų veislių nėra užregistravęs. Sako, kad tą laiką, kurį turėtų paaukoti visokiems formalumams, geriau jau praleisti kardelių lauke.
Madų nesivaiko…
Kokie žiedynai madingiausi šiuo metu? Pasirodo, dabar „madingiausi“ kardeliai gofruotais ir kiek asimetriškai atrodančiais žiedynais. Stengiamasi išvesti vienu metu žiedyne žydinčių daugiau nei devynių žiedų veisles, kvepiančiais žiedais kardelius. Vienu metu buvo labai madingos pastelinės kardelių spalvos. Tačiau Algimantas teigia, kad vaikymasis naujųjų kardelių madų – tikrai ne jam.
…ekologija svarbiau
Šuminskas savo kardelius vadina ekologiškais. Garsiai suabejojus šios savybės nauda, turi svarių argumentų paprieštarauti.
„Ar pastebėjote, kad puokštę olandiškų ar kokių kitų pirktinių gėlių pasistačius jos savaičių savaites nevysta? Dėl to, kad jų „gyvenimas“ pailginamas impregnuojant visokiais purškalais. Savo aplinkoje tokių gėlių pasimerkę, nuolat su chemikalais turime kontaktą“, – aiškina pašnekovas.
Nors kardelių valgyti nėra bandęs, skaitė, jog jų žiedai naudojami kai kurių šalių virtuvėse. Ir nieko čia keista – juk kai kurios gėlės – vienadienės, chrizantemos, begonijos buvo sukultūrintos, pradėtos auginti būtent maistui…
Savo augalų ukmergiškis chemikalais „nekankina“. Jie auga beveik natūraliomis sąlygomis – net sausros metu jų nelaistė, nes kardeliai – subtropikų augalai ir turi šios klimato juostos augalams būdingą savybę – drėgmę iš oro rezorbuoja per lapus.
Tačiau juk kardelius puola visokie kenkėjai, ligos? Pasirodo, gėlininkas stengiasi kuo palankesnes sąlygas sudaryti jų gumbasvogūniams žiemą. Laiko sausai ir ne aukštesnėje kaip 8 laipsnių temperatūroje. Žinoma, praradimų neišvengia. Nors kai kurių veislių labai gaila, vadina tai natūralia atranka.
Žiedus dovanoja
Kiek svogūnėlių kiekvieną rudenį tenka iškasti iš žemės? Gėlininkas pastaraisiais metais jų iškasa apie 5–8 tūkstančius.
O kur gi keliauja tūkstančiai kardelių žiedų? „Išdalinu. Draugams, pažįstamiems, kolegoms. Dar giminėms, jei nepamiršta atvažiuoti“, – šypsosi pašnekovas.