Ukmergėje įsikūręs drabužių siuvimo cechas kuria madą garsiems pasaulio prekių ženklams, tokiems kaip „S. Oliver“, „Esprit“, „Peek & Cloppenburg“ ir kt., o mieste įsikūrusi vienintelė parduotuvė sulaukia klientų iš visos Lietuvos.
Kuria madą Ukmergėje ir Nyderlanduose
Nyderlandų kapitalo Ukmergės drabužių prekybos įmonė „Grosso Moda Lithuania“ Lietuvoje veikia nuo 2000 m. Kaip sako vadovė Ala Guzova, įmonė kuria madą Ukmergėje ir Nyderlanduose.
Čia veikia eksperimentinis pavyzdžių siuvimo cechas. Jame kuriami nauji moteriškų drabužių modeliai tokiems dideliems ir žinomiems prekių ženklams kaip „S. Oliver“, „Esprit“, „Peek & Cloppenburg“ ir kt. Kaip vieną sėkmingiausių klientų vadovė įvardija „MEXX“, su kuriuo lietuviai dirbo 13 metų.
Šie prekių ženklai viešumoje ne kartą buvo kritikuoti, kad su tvarumu neturi nieko bendro. Tai – masinė gamyba, drabužiai esą skirti tik vienam sezonui, po kurio keliauja į sąvartynus. Tačiau A. Guzova tai paneigia.
„Su tuo nesutinku. Jei pažiūrėtumėte klientų reikalavimus, pavyzdžiui, „S. Oliver“ labai žiūri į tvarumą, jų 50 proc. produktų yra iš perdirbtų medžiagų. Tikrai neturime tokių klientų, kurie taip elgtųsi. Klientai prašo tvarumo sertifikatų, ir mes iš tiekėjų prašome sertifikatų. Visa grandinė iki klientų ateis su tvariomis medžiagomis ir procesais. Mes atsakome už visų procesų tvarumą, vadinasi, klientai gauna visiškai tvarius produktus“, – tikina ji.
Pritraukti tokių garsių prekių ženklų, kaip sako Ala, nėra labai paprasta. Užmegzti kontaktą ir pasirašyti sutartį gali prireikti net kelerių metų. „Sudėtinga pradėti kontraktą. Jei, tarkim, gaminu puodukus: pagaminau juos, parodžiau, jei patinka – perki. O čia reikia įrodyti: tai yra mada, dizaino šou, prezentacijos, kurias mato ne tik klientai, bet ir jų ekspertai. Tai – kur kas ilgesnis ir sudėtingesnis procesas, nes reikia įrodyti, kad esi geresnis už kitus. Gauti klientą vidutiniškai užtrunka 5-erius metus, minimaliai – 2-ejus“, – pasakoja pašnekovė
Masinę gamybą vykdo trečiosiose šalyse
Ukmergės įmonė masine drabužių gamyba neužsiima. Čia kuriami tik nauji pavyzdiniai produktai, kuriuos patvirtina klientai, o tada užsakymai keliauja į trečiąsias šalis. Ant etikečių galima pamatyti, kad drabužiai pagaminti Ukrainoje, Armėnijoje, Vietname ar Kambodžoje.
„Mes Lietuvoje drabužių nesiuvame, tai yra pakankamai brangu. Europos algos tokio lygio, kurio negalime leisti, tada savikaina tampa labai brangi. Mes čia siuvame tik kolekciją – pradinį produktą, o masinė gamyba – Ukrainoje, Armėnijoje, Vietname ir Kambodžoje“, – pasakoja A. Guzova. „Grosso Moda Lithuania“ dėl tvarumo ir kainos, kaip tikina, nesirenka Kinijos fabrikų: „Armėnijos gamybos kainos žemesnės nei Kinijos. Kam gaminti Kinijoje, jei kokybišką produktą galima pagaminti Armėnijoje?“
Ukmergiškiai užsakovui pateikia detalią kiekvieno produkto specifikaciją: kokios naudojamos medžiagos, audiniai, modeliai, sudėtinės dalys, sagos, kokioje šalyje ir kaip bus pasiūtas. Kai pasirašo klientas, įmonė pagal tą pačią schemą kuria bei užsako gaminius.
Investuos 500 tūkst. eurų
„Grosso Moda Lithuania“ Ukmergėje turi ir savo parduotuvę „Textilite“. Valdytojai turi plėtros planų – per metus Lietuvoje planuojama atidaryti dar penkias tokias parduotuves. Iš viso į naujas parduotuves planuojama investuoti apie pusę milijono eurų.
Paklausus apie aplinkybes, kurios padeda planuoti investicijas per pandemiją, A. Guzova nurodo, kad įmonė tikisi gauti finansavimą iš Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) Pagalbos verslui fondo. „Kreipėmės į VIVA finansavimo fondą, jie sutiko mūsų paraiškas peržvelgti, jei nepatvirtins, tai atidarinėsime parduotuves lėčiau“, – teigia ji.
Apsipirkti atvažiuoja visa Lietuva
„Textilite“ parduotuvės istorija prasidėjo nuo 20 kv. m patalpų, o 2019 m. čia atidaryta nauja parduotuvė, į kurią apsipirkti suvažiuoja gyventojai iš visos Lietuvos. „Apie parduotuvę žmonės sužinodavo iš lūpų į lūpas: „Niekam nesakyk, mažai gaminių, išpirks.“ Niekada neturėjome jokių reklamų, taip žinomumas sklido po Lietuvą. Čia stovėjo eilė, kai atidarėme parduotuvę. Žmonės laukė po dvi valandas, kad galėtų apsipirkti. Čia apsipirkti dabar atvažiuoja iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kitų miestų. Ukmergiškių kiekvieną dieną apsilanko mažiau nei pusė – apie 30 proc. Vietiniai dažniau perka išparduotuvėje, kur yra nukainotų prekių“, – sako vadovė.
Moteris džiaugiasi šios įmonės vienintelės parduotuvės praėjusių metų rezultatu – jos apyvarta siekė 600 tūkst. eurų. Visgi praėję metai „Grosso Moda Lithuania“ nebuvo vien sėkmingi, dėl pandemijos įmonė nepardavė žiemos kolekcijos, ją planuoja išparduoti ateinantį sezoną. „Žiemos kolekcija liko pas mus ir klientus. Kuo turėjome pradėti prekiauti lapkritį, gruodį, sausį ir vasarį, tuo prekiausime tuo pačiu laikotarpiu šiemet. Mada per tą laiką nepasikeitė, manau, kad viską parduosime, ką pagaminome“, – sako A. Guzova.
Pandemija kirto per įmonės apyvartą
„Pandemijos metu labai nukentėjome. Nepaisant to, labai džiaugiamės, kad įvykdėme savo planus, nes kitais mėnesiais pardavėme daugiau. Turėjome atskirą įėjimą iš lauko, tad mums leido atsidaryti greičiau nei prekybos centrams. Mūsų pagrindiniai klientai – vokiečiai, o Vokietija buvo uždaryta lygiai šešis mėnesius, praradome daugiau nei pusę savo apyvartos į priekį“, – komentuoja pašnekovė. Ukmergės „Grosso Moda Lithuania“ šiuo metu dirba 65 darbuotojai. Per pandemiją, kaip tikina, visi jie turėjo darbo, tad prastovose nesėdėjo.
Aistė Žebrauskienė, DELFI.lt
Tours in Lithuania
