Ukmergiškiai šią savaitę tyliai rinkosi gedėti prie pasmerktų piliakalnio medžių – feisbuke žmonės dalinosi kvietimu antradienio vakarą uždegti žvakeles prie pliku tampančio kalno.
Dauguma mūsų nesupranta, kam reikalingi tokie visuomenę piktinantys projektai, kai drastiškai naikinamas ramus, pavasarį geltonomis klevų žiedų kepurėmis pasipuošdavęs, vasarą pavėsį teikęs, o rudenį šiugždančiu lapų kilimu ramybę nešęs gamtos kampelis.
Ar ukmergiškiams teiks džiaugsmą prieš daugelio valią europietišku tapęs, elektros lemputėmis tviskantis kalnas? Gal ateinančioms kartoms. Tik jau ne šiai…
Nepaisydama gedėtojų ir jų žvakelių, projektą laimėjusi įmonė UAB „Ukmergės keliai“ pavasarine sula raudančius piliakalnio klevus nukirto ir sukrovė į rietuves. Artimiausiu laiku prasidės kiti ES fondų lėšomis finansuojamo projekto darbai, o į patį kalną nusidrieks takas.
Sulaukus ukmergiškių kritikos dėl medžių kirtimo prieš savaitę projektas buvo pristatytas visuomenei, pasakota, kaip pasikeis vaizdas ir kad kalnas taps originalus, apšviestas, o to dar neturi nė vienas Lietuvos piliakalnis.
Renginyje viešėjęs VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius Zenonas Baubonis tuomet tikino, kad dar apie 1900 metus Lietuvoje piliakalniai nebuvo apželdinti. Tik prieškario Lietuvoje jie apsodinti medžiais. Šiuo metu tvarkant piliakalnius jie vėl paliekami be želdinių.
Z. Baubonis ramino, kad Ukmergės piliakalnis skiriasi nuo šiuo metu irstančio sostinės Gedimino kalno, esą skirtinga abiejų geologinė sudėtis. Gedimino kalno storas kultūrinis sluoksnis, o mūsų piliakalnio kultūrinis sluoksnis tik apie 20 cm, giliau yra molis, todėl kalnas – labai stabilus.
Tačiau kaip yra iš tikrųjų, dabar jau pasakys tiktai laikas…
