„Švieskis ir šviesk“ – toks buvo vieno iš šaulių sąjungos įkūrėjų V. Putvio – Putvinskio priesakas, įkvėpęs Ukmergės 1002-osios šaulių kuopos šaulius ir jaunuosius šaulius surengti žygį iš Taujėnų į Užulėnio mišką. Neseniai vykęs žygis skirtas pagerbti Taujėnų mokytoją ir šaulį Juozą Smalsčių, nužudytą 1944 m. gruodžio 20 d., taip pat 1945 m. sausio 12 d. Užulėnio mūšyje kritusius partizanus ir Sausio 13-osios aukas.
Susirinkę Taujėnų miestelyje, šauliai gyventojams platino informaciją apie organizacijos veiklą ir partizaninį karą šiose apylinkėse. Vėliau su vietiniais gyventojais susirinko prie 1928 m. pastatyto paminklo Lietuvos valstybės 10-mečio jubiliejui. Kalbėjo renginio sumanytojas Saulius Nefas. Taujėnų gimnazijos direktorius D. Kaplūnas pasakojo apie J. Smalsčių.
Po mitingo šauliai ir kiti dalyviai patraukė į Užulėnio mišką. „10 kilometrų žygis neprailgo, vos pasiekus vietą, laukė šauliška košė. Pasistip-rinę, išgėrę karštos arbatos, žygio dalyviai klausėsi pasakojimų apie šiose apylinkėse veikusius partizanus. Pasakojimus paįvairino ir partizaniškos dainos. Tai buvo unikali pamoka jauniesiems šauliams, nes partizaniškos veiklos įamžinimas yra viena iš Ukmergės šaulių veiklos sričių“, – sako Linas Kavaliauskas, laikinai einantis Ukmergės 1002-osios šaulių kuopos vado pareigas.
Atgavus jėgas, keliauta iki obelisko žuvusiems Vyčio apygardos partizanams. Pagerbti 1944 m. sausio 12 d. žuvę partizanai, o žygio dalyviai turėjo sugalvoti savo partizanišką slapyvardį ir jį pristatyti. Visi apdovanoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įsteigtomis knygomis, kitomis dovanomis. Iš čia šauliai patraukė į Pamūšio kaimo kapinaites, kur palaidotas mokytojas J. Smalsčius.
„Akcija ir žygis – tai tik neseniai atsinaujinusios Ukmergės 1002-osios šaulių kuopos veiklos pradžia. Organizatoriai dėkingi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Taujėnų gimnazijai, Taujėnų seniūnijai ir girininkijai“, – dėkojo L. Kavaliauskas.
UŽ inf.
