Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva sudarytas skolų žemėlapis parodė, kad įsiskolinimo lygis atskirose savivaldybėse skiriasi kelis kartus. Ukmergės situacija yra vidutiniška – esame 28-oje vietoje iš 60-ies savivaldybių.
Paaiškėjo, kad mažiausiu pradelstų skolų bagažu išsiskiria tankiausiai apgyvendintos Lietuvos vietovės ir kurortai, o didžiausiu – rečiau apgyvendinti periferijos regionai, ypač esantys pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
Jei tūkstančiui Birštono, Utenos rajono ir Palangos miesto savivaldybių gyventojų tenka 240–280 pradelstų skolų, tai tūkstančiui gyventojų Pagėgių savivaldybėje – 900.
Iš žemėlapio duomenų matyti, kad Ukmergės situacija yra vidutiniška – esame 28-oje vietoje iš 60-ies savivaldybių. Tūkstančiui gyventojų pas mus tenka 420 įvairių pradelstų skolų. Vidutinis skolų skaičius Lietuvoje tūkstančiui gyventojų – 432.
Šalčininkų, Varėnos rajonų ir Pagėgių gyventojai išsiskiria ir didžiausiu nesumokėtų administracinių baudų skaičiumi, kuris daugiau nei dvigubai viršija šalies vidurkį. Kiekvienam minėtų savivaldybių gyventojui vidutiniškai tenka po 127 eurus nesumokėtų administracinių baudų, o šalies vidurkis yra 50 eurų.
Kiekvienam Ukmergės savivaldybės gyventojui vidutiniškai tenka po 38 eurus nesumokėtų administracinių baudų.
Didžioji dalis pradelstų administracinių baudų kaip ir visoje Lietuvoje – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Lietuvos antstolių rūmai atkreipia dėmesį, kad neįmanoma išieškoti skolų, jei įsiskolinusieji turi galimybę gyventi iš šešėlinių pajamų. Skirtos baudos jiems kaupiasi kaip pradelstos skolos iki tos dienos, kol ateina metas nutraukti išieškojimą dėl senaties.
Pagal vadinamųjų alimentų vaikams skolų skaičių „pirmauja“ Kelmės, Raseinių rajonų ir Pagėgių savivaldybės, kuriose tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 34 alimentų skolos. Ukmergėje tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 22 alimentų skolos, o Lietuvos vidurkis – 16.
Laiku negrąžintos skolos dažniausiai lydi vidutinio amžiaus žmones.
Beveik trečdalį iš visų antstoliams perduotų skolų privalo grąžinti gyventojai, kurių amžius 35–44 metai. Bendra šios grupės gyventojų pradelstų skolų suma sudaro 704,2 mln. eurų.
Tarp šių skolų – 42,3 mln. eurų valstybei nesumokėtų administracinių baudų, beveik 67 mln. eurų vaikams priteisto išlaikymo (alimentų) skolų, 506,3 mln. eurų piniginių skolų juridiniams ir fiziniams asmenims.
Lietuvos antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkė, antstolė Svetlana Kastanauskienė sakė, kad antstolių aptarnaujamos teritorijos neseniai buvo apjungtos. Anksčiau, pavyzdžiui, Ukmergės savivaldybei buvo priskirti trys antstoliai, o dabar yra apjungtos iš viso 9 Aukštaitijos savivaldybės ir jų antstoliai dirba visame apjungtame regione.
Tiesa, dėl šios pertvarkos darbo antstoliams nei labai sumažėjo, nei padaugėjo – visi vykdomieji dokumentai teikiami per antstolių informacinę sistemą.
Antstolė S. Kastanauskienė apgailestauja, kad visa dabartinė sistema ir politikų priimami sprendimai lemia tai, kad skolininkams suteikiama vis daugiau lengvatų. „Skolininkus bandoma visaip apsaugoti, sąlygos jiems gerėja, o atgauti skolas darosi vis sudėtingiau. Nuo to nukenčia skolų neatgaunančios įmonės ir paprasti žmonės“, – pažymi antstolė.
Lietuvos antstolių rūmai yra užfiksavę daugiau nei 200 incidentų, susijusių su antstolių profesine veikla. Dėl teismų sprendimų įniršę skolininkai pyktį neretai išlieja ant savo darbą dirbančių ir teismų sprendimus vykdančių antstolių, jų padėjėjų ir kontorų darbuotojų.
„Kartais atrodo, jog visuomenėje specialiai skatinamas požiūris, kad bet koks skolininkas yra vargšas. Tai, be abejo, tiesa, kai kalbame, pavyzdžiui, apie vienišą dviejų vaikų motiną, įsiskolinusią šilumos tiekėjams. Tačiau ar tokio pat požiūrio nusipelno ir piktybiniai skolininkai? Įvairiomis lengvatomis bei „žiūrėjimu pro pirštus“ drąsinant ir pastaruosius, jie neišvengiamai imami laikyti nuskriaustaisiais, teismo sprendimai tampa nieko nereiškiančiais popierėliais, o savo pareigas atliekantys antstoliai ir advokatai – „žmonių kraują geriančiais niekšais“, – atkreipia dėmesį Lietuvos antstolių rūmų vadovas Irmantas Gaidelis.
***
Ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, komentuodamas skolų žemėlapį, atkreipia dėmesį, kad ten, kur uždirbama pakankamai pajamų, yra sąlygos žmonėms skolintis, tačiau atsakingai.
***
„Pirmiausia turi augti gyventojų pajamos, o joms didėjant pradelstų skolų lygis turi mažėti“, – įsitikinęs ekonomistas, atkreipdamas dėmesį, kad regionuose, esančiuose pasienyje ties Rusija ar Baltarusija, įvairios baudos greičiausiai skiriamos ne vien už eismo taisyklių pažeidimus, bet ir už nelegalių prekių pervežimą ir panašius dalykus.
***
„Fabrikų ar paslaugų centrų pritraukimas yra raktas, kuris leistų ne tik pakelti bendrą gyvenimo lygį ar vidutinį atlyginimą konkrečiame rajone, bet ir spręsti skolų problemas. Galbūt ne tiems, kurie nemoka piktybiškai, bet tiems, kurie neturi pakankamos kvalifikacijos, užtat turi skolų ir taip atsiduria savotiškuose spąstuose. Reikia išjudinti šį ratą – didinti pajamas per investicijas, kurios būtų paskirstomos kaip įmanoma plačiau“, – situaciją komentuoja ekonomistas.
