Už spalį sunaudotą šildymą ukmergiškiai mokės kone brangiausiai šalyje.
Raminama, kad vėliau situacija gerės, nes „Ukmergės šiluma“ rekonstravo dviejų katilinių skysto kuro sistemas ir mažina gamtinių dujų sunaudojimą.
Spalį daugelyje miestų prasidėjus šildymo sezonui konstatuojama, kad šiemet vidutinė šilumos kaina beveik du kartus didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kaip rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys, pavyzdžiui, Panevėžio gyventojai už šildymą mokės 11,13 ct už kWh, šiauliečiai – 8,58 ct už kWh, vilniečiai – 8,90 ct už kWh.
Ukmergė atsiduria tarp tų miestų, kurie muša aukštų šildymo kainų rekordus – už spalio mėnesį suvartotą šilumą mokėsime beveik 20 ct už kWh. Daugiau už mus mokės vos kelios savivaldybės. O pati brangiausia šiluma Nemenčinėje – 32,20 ct už kWh.
Prieš kurį laiką laikraštyje publikavome UAB „Ukmergės šiluma“ pranešimą apie pastangas stabilizuoti kainą. Kodėl ta kaina ukmergiškiams šiuo metu – viena aukščiausių, lyginant su kitomis savivaldybėmis?
Bendrovės „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys pažymi kad, esant energetinei krizei pasaulyje, šilumos tiekėjams stipriai padidėjo gamtinių dujų, biokuro, elektros energijos kainos, todėl didėja tiekiamos šilumos energijos kaina.
Išlaidos dujoms, biokurui, elektrai šilumos kainos sąnaudų struktūroje sudaro 75–80 proc., todėl būtent jos, o ne kitos dedamosios, pavyzdžiui, technologiniai nuostoliai šilumos tinklų vamzdynuose ar remontų sąnaudos, lemia galutines šilumos energijos ir karšto vandens kainas vartotojams.
V.Paknys aiškino, kad šilumos energijos kainos Lietuvoje skiriasi dėl naudojamo kuro šilumai gaminti. Esant didesnei naudojamų gamtinių dujų daliai, šilumos kaina didėja. Ukmergės šilumos ūkyje naudojamų gamtinių dujų dalis sudaro apie 30 proc., tai – vienas iš didesnių rodiklių Lietuvoje.
Tačiau, pasak įmonės vadovo, tai laikina, nes imtasi priemonių.
„Ukmergės šiluma“ rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais rekonstravo dviejų katilinių skysto kuro sistemas ir nuo šio šildymo sezono pradžios mažina gamtinių dujų naudojimą“, – teigė V. Paknys.
Anot jo, tai leis stabilizuoti šilumos kainą bei sudarys prielaidas nuo šių metų lapkričio jai mažėti. „Prognozuojame, kad mūsų įmonės tiekiamos šilumos kaina dėl minėtų pokyčių nuo šių metų gruodžio mėnesio ženkliai sumažės lyginant su spalio mėnesiu ir aukštų šilumos kainų laikotarpis bus praeityje“, – sakė V. Paknys.
Direktorius informavo, kad ateityje numatoma investuoti į atsinaujinančių energetikos išteklių šaltinių plėtrą, siekiant iki minimumo sumažinti gamtinių dujų vartojimą.
V.Paknys pažymėjo, kad bendrovės taikomų šilumos ir karšto vandens kainų skaičiavimas ir tvirtinimas yra reglamentuotas VERT patvirtinta metodika.
Poveikis regionuose
Ekonomistų paskaičiavimu, įvertinus ankstesnių metų šilumos suvartojimą bei spalio mėnesio šilumos kainas, standartinis 60 kv. m butas naujos statybos name už spalio mėnesį sulauktų kiek daugiau nei 24 eurus siekiančios sąskaitos. Modernizuotame arba dalinai renovuotame name – maždaug 45 eurų, o štai seno nerenovuoto daugiabučio gyventojo pašto dėžutėje nugultų beveik 87 eurų sumą siekianti sąskaita.
Tačiau išaugusios šildymo sąskaitos turi skirtingos įtakos gyventojų biudžetui, priklausomai nuo pajamų. „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tarp regionų egzistuoja nemaži pajamų skirtumai. Vilniečiai vidutiniškai į rankas uždirba maždaug 1 300 eurų per mėnesį, o Panevėžyje – jau 200 eurų mažiau. Mažesniuose miestuose pajamų atotrūkis dar didesnis. Ekonomistų paskaičiavimu, mėnesinis vidutinis atlyginimas Ukmergėje siekia 950 eurų į rankas.
Materialinis nepriteklius didesnis kaimo vietovėse, su juo dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus gyventojai ir vieniši asmenys, ypač auginantys vaikus. Jiems itin svarbi Vyriausybės numatyta parama. Dėl jos galima kreiptis į rajono savivaldybės socialinės paramos skyrių, prieš tai užsiregistravus internetu arba telefonu 8 686 15196.
Daugiau: šilumos siurbliai
