Likus metams iki kitą rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Seime pristatė numatomų pokyčių kai kuriose apygardose projektą.
VRK duomenimis, 14 Seimo rinkimų vienmandačių apygardų šiuo metu neatitinka Rinkimų kodekse numatyto leistino rinkėjų skaičiaus nuokrypio (10 proc.). Iš jų 7 – per mažos (Karšuvos, Nevėžio, Sėlos rytinė, Sėlos vakarinė, Vilkaviškio, Molėtų-Širvintų ir Deltuvos pietinė), o 7 – per didelės (Nemenčinės, Garliavos, Aleksoto-Vilijampolės, Medininkų, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio-Naujininkų ir Mėguvos).
Kokie pokyčiai palies Ukmergę ir jos rinkėjus?
Per praėjusius Seimo rinkimus Ukmergės apygarda jau taip nesivadino. Buvo pavadinta Deltuvos pietine apygarda, sudaryta iš Ukmergės rajono apylinkių ir Jonavos rajono Upninkų rinkimų apylinkės. Tačiau, pasak projektų rengėjų, ji yra per maža.
Po reformos, jei tam bus pritarta, nuo jos būtų atskirta Ukmergės rajono dalis ir prijungtos visos Širvintų rajono apylinkės.
Deltuvos šiaurinė apygarda iki šiol buvo sudaryta iš Anykščių ir dalies Panevėžio rajono rinkimų apylinkių. Prie jos būtų prijungiama šiaurinė Ukmergės rajono dalis.
Šiame VRK pokyčių pristatyme dalyvavusi Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narė Indrė Kižienė, dirbanti Seimo narės Orintos Leiputės padėjėja, atkreipia dėmesį, kad Ukmergę liečia vieni didžiausių pokyčių.
„Kai planas bus patvirtintas, bus suskaldyta ir sudėliota taip: Deltuvos šiaurinė apygarda iki tol buvo sudaryta iš Anykščių ir dalies Panevėžio rajono, dabar prisijungtų šiaurinė Ukmergės savivaldybės dalis ir vadinsis Deltuvos šiaurinė. Pats Ukmergės miestas būtų jungiamas su Širvintomis į vieną ir vadinsis Deltuvos pietinė rinkimų apygarda. Kitaip tariant visas Ukmergės kraštas bus skeliamas per pusę ir gyventojai balsuos už skirtingus kandidatus į Seimą.
Deltuvos šiaurinės apygardos išrinktas Seimo narys atstovaus Anykščių, Panevėžio rajono ir Ukmergės r. gyventojams, o Deltuvos pietinės apygardos išrinktas Seimo narys atstovaus Širvintų ir Ukmergės m. gyventojams. Na, sklandant minčiai, kad Seimo narys turi būti visos Lietuvos gyventojų atstovu, kam tos vienmandatės apskritai reikalingos?“ – svarsto politikė.
Pažymėsime, kad galutiniai sprendimai dėl apygardų ribų dar nepriimti. Pasiūlymai dėl jų keitimo laukiami el. p. [email protected] iki spalio 9 d.
Seimo rinkimų apygardų ribų analizę VRK atlieka bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra.
Remiantis iš registro gautais rinkėjų skaičiaus duomenimis, stebimi vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčiai ir, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių konkrečioje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą, žiūrima, ar iki tol buvusios rinkimų apygardos netapo per mažos arba per didelės.
Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 1 – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.
Iš viso siūloma keisti 45-ių vienmandačių apygardų ribas. 34 vienmandatės rinkimų apygardos jungtų dviejų, kai kuriais atvejais – trijų savivaldybių apylinkes.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai numatomi 2024 m. spalio 13 d.
UŽ inf.
