Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta dailininko Eugenijaus Kulviečio, tarpukariu gyvenusio ir dirbusio Ukmergėje, paroda. Šiuo renginiu pradėtos minėti žymaus menininko, palikusio gausų kūrybinį palikimą, 140-osios gimimo metinės. Planuojama ir daugiau jo atminimui skitų iniciatyvų.
Parodą inicijavo ir pristatė žymaus kraštiečio anūkas Aleksas Eugenijus Kulvietis su žmona Kristina bei kiti dalyviai.
K.Kulvietienė pateikė svarbiausius dailininko biografijos faktus. E. Kulvietis gimė 1883 metais balandžio 10-ąją Panevėžio apskrityje, Vadoklių valsčiuje. Baigė Sankt Peterburgo dailės akademijos Dailei skatinti draugijos mokyklą. „Tačiau vietoje teptuko ir paletės gyvenimas į rankas įdavė ginklą. Jaunasis menininkas buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę ir dalyvavo Japonijos–Rusijos kare“, – pasakojo K. Kulvietienė.
1910–1914 metais E. Kulvietis gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo fotografu, vėliau pats tapo fotostudijos savininku. Sunkiai susirgus tėvui, 1914 metais grįžo į Lietuvą ir vėl buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Pasibaigus karui, 1918 metais grįžo į Lietuvą ir įstojo į lietuvių savanorių būrį, dalyvavo kovose su bolševikais. Dirbo Ukmergės gimnazijoje tapybos mokytoju, nuo 1920 metų vadovavo Ukmergės skautų tuntui ir aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, o 1928 metais tapo Ukmergės amatų mokyklos (dabar Ukmergės technologijų ir verslo mokykla) direktoriumi.
Prasidėjus II pasauliniam karui, sužinojęs kad šeima yra tremiamų asmenų sąraše, pasitraukė į Vokietiją. Po karo, kaip politinis pabėgėlis, gavo leidimą išvykti į Kolumbiją, kur praleido likusią savo gyvenimo dalį. Mirė 1959 metų vasario 13-ąją.
E.Kulvietis buvo įvairiapusio talento, poliglotas. Per savo gyvenimą sukūrė arti 3 000 paveikslų. Tapė peizažus, natiurmortus, portretus, urbanistinius paveikslus, mažosios architektūros objektus, kūrė ir religine tematika. Visų jų po keletą eksponuojama parodoje, išskyrus religinės tematikos darbus. Paveiksluose kruopščiai perteikiama vaizduojamų objektų forma, spalva, faktūra, detalės. Sukūrė ir drožinių. Iki II pasaulinio karo dalyvavo parodose Lietuvoje, vėliau – Rusijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Kolumbijoje.
Daugelis E. Kulviečio kūrinių saugomi privačiose kolekcijose įvairiose šalyse. Jų turi įsigijusios Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Prancūzijos, Italijos atstovybės.
Kaip muziejaus direktorė Violeta Reipaitė sakė, parodoje Ukmergėje eksponuojami 53 darbai, iš jų – 39 originalai ir 14 reprodukcijų. Paveikslai parodai surinkti iš: Lietuvos meno pažinimo centro „TARTLE“ – 6, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus – 4, nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus – 7. Didžiausią dalį – 34 – sudaro paveikslai iš privačios Kulviečių šeimos kolekcijos Lietuvoje ir Kolumbijoje. Du paveikslus turi pats Ukmergės kraštotyros muziejus.
Renginyje kalbėjusi dailininko vaikaitė Audronė Pikžirnienė parodai pateikė originalius darbus. Ji pasakojo senelio gyvai niekada nemačiusi, pažino tik iš mamos pasakojimų, kurie būdavę stebuklingi, ir jo paveikslų.
Kita vaikaitė Rūta Gudelienė pasidalino jautria paveikslų išsaugojimo istorija. E. Kulviečio mokinys Bronius, kurį dailininkas rėmė ir globojo, tremiamas vienuolika savo mokytojo paveikslų apsiuvo drobiniais maišais ir išsigabeno į Sibirą. Ir parsivežė. Kai kurie jų eksponuojami parodoje.
Vaizdo įrašu parodos žiūrovus pasveikino menininko sūnus Henrikas Eugenijus Kulvietis, šiuo metu viešintis Australijoje. „Tas, kuris kitam uždega šviesą tamsoje, ir sau kelią apšviečia“, – sakė jis.
Ši solidi paroda – ne vienintelė iniciatyva, skirta pagerbti E. Kulviečio atminimą.
Planuojant Ukmergės rajono istorinio ir kultūrinio paveldo objektų, žymių kraštiečių atminimo įamžinimo darbus bei jų finansavimą šiais metais, Ukmergės kultūros tarybos posėdyje buvo pritarta dailininko atminimo lentos įrengimui.
A.E. Kulvietis metų pradžioje kreipėsi į savivaldybę, prašydamas apsvarstyti galimybę paminėti kraštiečio 140-ąsias gimimo metines, įrengiant atminimo lentą. Jis pasiūlė atminimo lentą įrengti būtent ten, kur dailininkas ilgai gyveno, prie Kauno g. 68 namo. Arba padovanoti dar vieną savo kūrinį – stogastulpį arba kryžių. A. E. Kulvietis kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės nariais Ukmergėje lankėsi prieš keletą metų, kai buvo pastatytas jo sukurtas stogastulpis prezidento A. Smetonos vasaros rezidencijos kieme.
Ukmergės kultūros taryba pasiūlė atminimo lentą įrengti ne prie namo, kuriame dailininkas gyveno ir kuris dabar atrodo gana prastai, o Antano Smetonos gimnazijos patalpose ar teritorijoje. Manoma, kad įrengti atminimo lentą su nuoroda į informaciją apie kūrėjo biografiją ir darbus Ukmergėje švietimo įstaigoje būtų prasminga. Gimnazijos administracija tam pritaria.
