Ukmergės turguje savo užaugintas ankstyvąsias bulves parduodantis ūkininkas Feliksas Balžekas sako, kad produkcijos realizacija – bene pats sunkiausias ir daugiausiai laiko užimantis darbas.
„Štai ir dabar stoviu nuo ryto, gaištu laiką. Nors ūkyje tikrai turėčiau ką veikti, darbų daug… Bet ką užaugini, pats turi ir parduoti po kilogramą, po du. Mažais kiekiais. Tokia visų smulkesnių ūkininkų dalia“, – guodžiasi pašnekovas.
Šiuo metu žmogus pasakoja žemės dirbantis apie 18 hektarų, iš kurių didžioji dalis yra nuosava – nuomoja tik 4 hektarus.
Asortimentas – didžiulis
Nedideliame Žemaitkiemio seniūnijoje gyvenančio ūkininko F. Balžeko ūkyje vietos užtenka įvairiausioms daržovėms, net grūdinių kultūrų keletą rūšių pasisėja, šiemet žirniais apsėjo 2 hektarus.
Nors, kaip sako pats 59 metų vyriškis, geriausiai per visus savo ūkininkavimo metus „susigyveno“ su bulvėmis.
Oficialiai ūkį įregistravo prieš 12 metų, tačiau prie žemės ūkio darbų – „visą amžinybę“. Iki tol, kol, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ir savo tėvų žemę atgavo, darbavosi kolūkyje. Brigadininko darbas, kad ir valdiškas, bet vis tiek – prie žemės…
Savajame ūkyje Feliksas kartu su žmona Dangute ūkininkauja. Kokių tik daržovių neaugina šeima. Ir česnakus, morkas, šiltnamiuose – agurkus, pomidorus. Ir uogų, vaisių pasodinę turi – braškių, aviečių, obuolių.
Lemia kelios priežastys
Pasak jo, kad ir kaip norėtum vien bulves auginti, nelabai išeina. O kaip tuomet laukuose sėjomainą galėsi taikyti? Aiškina, kad dvejus metus iš eilės bulvių viename lauke nesodina – kol kitas kultūras rotacijos būdu apsėja, keleri metai praeina.
„Tik vieną sykį, kuomet naujus dirvonus praariau, į velėną pasodintos bulvės tokį gerą derlių davė, kad ir antrus metus toje pačioje vietoje pakartojau“, – pasakoja pašnekovas.
Antra priežastis, kodėl mažame ūkelyje tenka auginti tokią galybę daržovių, kai kam gali ir visai nelogiška pasirodyti. Tačiau tai labai puikiai suprantama savo užaugintą produkciją turguje parduodančiam ūkininkui.
Juk bulvių į turgų nusipirkti atėjęs pirkėjas pas tą patį ūkininką ir morkyčių, ir svogūniuką ar kopūstą gali nusipirkti…
Turi savus klientus
F. Balžekas džiaugiasi turintis savo nuolatinius klientus. Šie nusiperka maišą, suvalgo ir vėl ūkininkui skambina, prašo, kad atvežtų prie namų.
Šiemet F. Balžekas turi pasodinęs 40 arų ankstyvosios veislės. Teigia, kad verdant „sukrentanti“ „Bolvina“ pirkėjams ypač patinkanti.
Ankstyvųjų bulvių šiųmečiu derliumi džiaugiasi. Nors, pasak jo, dirvos jo tikrai nėra derlingos, bulvės užaugo gražios, sveikos, nepažeistos kenkėjų. Pirkėjui ankstyvųjų bulvių privalumas tas, kad ūkininkas jų niekuomet nepurškia. O ir mažesnių nesibaimina. Sako, jog visos bulvės savo pirkėją suranda – vieni nori didesnių, kad ir brangesnių, kitiems skanesnės mažiukės, ne tokios krakmolingos.
„Kad ir neprireikia – maras ar kitos ligos paprastai iki Joninių nepuola. Pasodinau balandžio vidury. O kasti šiemet dar visa savaite anksčiau pradėjau – birželio 18 dieną“, – pasakoja bulvių augintojas.
Laiko saugykloje
Vėlyvąsias, kurių turi pasisodinęs 90 arų, tenka porą kartų nupurkšti nuo maro – „jei nori derlių gauti“. Iš vėlyvųjų veislių jo dirvose gerai dera „Dželi“.
F. Balžekas pasakoja neskubąs ką tik nukastų parduoti. Kadangi turi įsirengęs saugyklą – išsikasęs erdvų rūsį, – senąsias bulves išlaiko iki pat naujojo derliaus.
Teigia, kad lietuviškoms bulvėms daug reklamos nereikia, nors iš kitų kraštų – Turkijos, Italijos – šviežias bulvių derlius į Lietuvą dar anksčiau atkeliauja. Ir net pigesnės už lietuviškas būna. Bet pirkėjai dažniausiai klausia, ar tikrai mūsų krašte užauginta.
F. Balžekas europine parama nesinaudojo – visą ūkyje naudojamą techniką pirko savo lėšomis.
