Ukmergės ugniagesiams neseniai pradėjęs vadovauti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas ugniagesio profesiją pažįsta nuo vaikystės. Naujasis vadovas nežada radikalių permainų, o vienu svarbiausių vadina prevencinį darbą.
Atrankos būdu viršininku tapęs vyras šiose pareigose dirba nuo lapkričio 4-osios. „Tradicijas išlaikyti reikia, o radikalių permainų tikrai nebus. Minčių yra įvairių, tačiau viskas remiasi į pinigus – esam visiškai priklausomi nuo finansavimo“, – sako jis.
Viena svarbiausių šiame darbe laiko prevenciją, „kad gyventojams kuo mažiau tektų kviestis ugniagesius“. Taip pat pasiryžęs mažinti biurokratizmą.
Tarp tikslų – skatinti savanorystę. „Šis procesas visoje Lietuvoje dar neįsivažiavęs. Iš kitos pusės, ir užsirašiusieji savanoriais ugniagesiais gelbėtojais skundžiasi, kad per mažai kviečiami, pavyzdžiui, tik kartą per metus… O ir visuomenės pasipriešinimo yra – juk kritikuoja viską, kas nauja“, – pastebi jis.
„Būna – kilo gaisras, važiuoja ugniagesių mašina, dar dešimt automobilių – iš paskos pasižiūrėti… Geriau išlipę vandens po kibirėlį supiltų – štai ir savanoriai“, – siūlo viršininkas. Tapti savanoriais, sako, bus skatinami ir esami darbuotojai: „Jie apmokyti, turi aprangą. Jeigu, pavyzdžiui, kaimynui nelaimė, galėtų išeiti ir padėti.“
Savanorius pašnekovas vadina papildoma pagalba ugniagesiams, akcentuodamas, kad jiems itin trūksta pagalbos ilgalaikiuose gaisruose. Planuojama į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą dažniau kviestis mokinius, darželinukus, pasakoti apie gaisrų prevenciją, rengti jiems įvairias pratybas.
Gaisruose – nuo mažens
Tarnybos vadovas gimė ir augo Rokiškyje. „Tėvukas ilgus metus buvo Rokiškio gaisrinės viršininkas. Mus su broliu nuo mažens – į mašiną – ir važiuojam visi kartu į gaisrą. Per budėjimus mus pasiimdavo… Tai ir lėmė, kad pasirinkau šią profesiją. Brolis dirba ugniagesiu Panevėžyje, o ir giminėj – praktiškai vien gaisrininkai“, – šypsosi vyras.
Jis net gimęs gaisrininkų dieną – gegužės 4-ąją, kai minimas ugniagesių globėjas šv. Florijonas…
Rado ir darbą, ir meilę
Į Ukmergę D. Vyšniauskas atvyko 2004 m., gavęs pasiūlymą dirbti. „Prieš tai nebuvau net buvęs čia. Kol mokiausi, ketverius metus važinėjau dirbti iš Vilniaus ar Rokiškio. Tada perėjau dirbti į Vilnių. O 2009 m. tapo laisva pavaduotojo vieta. Konkursą laimėjau iš antro karto“, – pasakojo pareigūnas.
„Gruodžio 1 dieną su lagaminais iš Vilniaus atvažiavau čia gyventi vienas kaip pirštas. Nusipirkau skelbimų laikraštį, kad susirasčiau kur gyventi, bet niekas nenorėjo išnuomoti. Gal atrodžiau nerimtai – vienišas berniokas…“ – juokiasi jis. Ukmergėje surado ne tik darbą, bet ir meilę. Vedė ukmergiškę, džiaugiasi dvejų metukų vaikučiu.
Ukmergės neiškeistų
Nors, kaip sako, šioje tarnyboje darbas veja darbą, randa laiko ir kitiems užsiėmimams. Vasarą nuomoja baidares, mėgsta važinėti motociklu, dviračiu. Subūrė Ukmergės dviračių mėgėjų klubą „Žaibas“, kurio nariai rengia sezono atidarymo ir uždarymo šventes, dalija atšvaitus. Šypsosi ir žmoną „radęs dviračių renginy“.
Pareigūnas taip pat talkina kiek-vieną žiemą ledo ritulininkams liejant čiuožyklą Senamiesčio pagrindinės mokyklos stadione. „Su draugais turim slidinėjimo tradiciją: stengiamės kasmet nuvykti savaitei į kalnus. Turiu ir vieną neišsipildžiusią svajonę – vasarą dviračiu nusileisti nuo Alpių. Ta kalnų gamta užburia, ir dviračių takai ten ypatingi…“ – pasakoja laisvalaikį aktyviai mėgstantis leisti pašnekovas.
Tačiau dabar daugiausia „aktyvaus dėmesio“ tenka mažyliui, o jį šiuo metu auginanti žmona, skirtingai nei visi kiti artimieji, su ugniagesio veikla neturi nieko bendra. Moteris dirba kompiuteriu – spalvina komiksus.
D. Vyšniauskas tikina, jog Ukmergės šiandien nekeistų į nieką: „Man čia viskas patinka: žmonės, gamta. Nuostabi Šventosios upė. Net ir kai kuriuos bičiulius ukmergiškius nusivežu aprodyti gražių paupio vietų – jie nustemba, nes dar daug ko nematę.“
Lauks atrankos
32 metų viršininkas vadovauja beveik pusšimčio darbuotojų kolektyvui. Dar neseniai dirbęs pavaduotoju, pats jo kol kas neturi.
Pasakojo, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas, išėjęs į atsargą, neseniai atsisveikino su tarnyba. Buvusį departamento direktorių Remigijų Baniulį pakeitė laikinai jam dabar vadovaujantis direktoriaus pavaduotojas Jūris Targonskas.
„Kai viskas susidėlios, tada ir bus skelbiama atranka, nes pavaduotoją, kaip ir viršininką, skiria departamentas. Turbūt – jau po Naujųjų metų“, – svarsto pašnekovas.
Ugniagesių nespėja „kepti“
Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje yra keturios ugniagesių gelbėtojų pamainos, kuriose – po 8–9 pareigūnus.
„Tarnyboje sulaukiam norinčiųjų dirbti ugniagesiais, tačiau ne visiems leidžia sveikata, kuri turi būti labai gera, – pasakoja vadovas. – Ugniagesių gelbėtojų mokykloje reikia mokytis akademinius metus – devynis mėnesius. Per metus paruošiama apie 60, bet mokykla nespėja „kepti“ ugniagesių. Dalis lieka Vilniuje, kiti pasiskirsto kituose rajonuose. Mes gal per dvejus metus gaunam vieną… Kaip tik dabar laukiam vieno pabaigusio kursanto.“
Iš esmės, teigia jis, ugniagesių užtenka: „Į pensiją žmonės nesiveržia. Ugniagesio darbas geras ir tuo, kad turi tris paras laisvas. Todėl mūsiškiai turi ir kitų užsiėmimų, veiklos.“ Pailginus tarnybos laiką, ugniagesiai, kaip ir policijos pareigūnai, į pensiją išeiti gali, atidirbę 25 metus.