„Paysera“ neseniai uždarė dviejų finansinių piramidžių ir iš to pasipelnyti ketinusių įkūrėjų sąskaitas. Įmonė tokį sprendimą priėmė operatyviai atlikusi išsamų tyrimą, atsižvelgusi į Lietuvos banko perspėjimus dėl galimai neteisėtos finansinės veiklos.
„Paysera“, pastebėjusi ženkliai išaugusį naujų klientų registracijos skaičių iš užsienio, pradėjo tyrimą, kuris atskleidė didelio masto aferą. Tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje veikianti saugumo technologijų įmone pasivadinusi kompanija siūlo žmonėms išnuomoti laisvą savo kompiuterio vietą, palikti užstatą ir gauti net 250 proc. įnašo metinio pelno, o tapus partneriais ir pritraukus kitų žmonių, pelną padvigubinti.
Tokiu pelnu susigundžiusiems žmonėms teks nusivilti, nes
tyrimas parodė, kad tai profesionaliai paruošta ir galbūt didžiausia šiuo metu žinoma finansinė piramidė, kuri galiausiai ir turbūt artimiausiu metu subliūkš.
Struktūra tampa vis sudėtingesnė
„Paysera“ viešųjų ryšių atstovas Vytautas Urbonas pasakoja, kad įtarimus sukėlė staigus besiregistruojančių klientų skaičiaus augimas. Per dvi savaites užsiregistravo virš 25 tūkstančių naujų klientų iš skirtingų užsienio valstybių, daugiausiai iš Ukrainos ir Turkijos.
„Pradėjus domėtis, kodėl staiga išaugo naujų klientų skaičius, paaiškėjo, kad viena įmonė ragina savo klientus registruotis Paysera sistemoje, per kurią jie planavo vykdyti finansines operacijas su savo klientais. Kai tik pati įmonė atsidarė sąskaitą mūsų mokėjimų sistemoje, o tai buvo po savaitės nuo naujų klientų antplūdžio, pradėjome operatyviai ir išsamiai tirti jų veiklą: buvo užduota daug klausimų apie jų veiklą, vykdomas operacijas, surinkta visa prieinama informacija internete ir viskas kartu detaliai išanalizuota. Buvo siekiama surinkti kuo daugiau informacijos apie tikruosius organizatorius ir be abejo įsitikinti, ar tai tikrai finansinė piramidė“, – pasakoja V. Urbonas.
Pasak atstovo, atpažinti finansinę piramidę tampa vis sunkiau. Finansinės piramidės dažnai slepiasi po įvairiomis veiklomis, sudėtingomis struktūromis. Dažnai pasirenkama veikla nėra tokia paprasta ir aiški eiliniam žmogui. Internete formuojamas nepriekaištingas įmonės įvaizdis, įtikinančiai parengta reklama interneto pagalba daug greičiau plinta ir pasiekia didesnį žmonių ratą nei anksčiau.
„Dalis lietuvių dar atsimena didžiausią dvidešimto amžiaus finansinę piramidę „MMM“, nuo kurios nukentėjo daug lietuvių. 1994 metais „MMM“ sugebėjo įtikinti net 40 milijonų žmonių, o griuvus finansinei piramidei, skolos žmonėms siekė net apie 1,5 mlrd. JAV dolerių. Tad nenuostabu, kad dabartiniame technologijų amžiuje informacija plinta daug greičiau ir žala gali būti dar didesnė nei 1994 metais“, – tikina viešųjų ryšių atstovas.
V. Urbonas priduria, kad pristatymai bei reklaminiai klipai būna labai gerai paruošti ir paveikūs. Gyvuose susitikimuose ir pristatymuose, kurie vyko ir Lietuvoje rugpjūčio mėnesį, pasakojamos įkvepiančios sėkmės istorijos, stengiamasi sudaryti labai turtingos ir patikimos įmonės įvaizdį.
Kaip atpažinti?
Įtarimą, kad tai finansinė piramidė, pirmiausia gali kelti siūlomas labai didelis ir rinkos neatitinkantis pelnas bei lygių sistema, paremta pajamų piramidės principu.
„Dažnai žmonės patiki 1000 proc. grąžomis ir praranda ne tik savo santaupas, bet ir įklimpsta į skolas tikėdami, kad gali greitai ir lengvai praturtėti. Jie patiki apgaule ir įtikina kitus žmones prisijungti, nes visuomet finansinėse piramidėse siūlomas atlygis yra didesnis, jeigu pritrauki daugiau žmonių, o tie žmonės dar daugiau žmonių“, – sako „Paysera“ atstovas.
Tad tikėtis įsigyti investicinius aukso luitus ar investicinius paslaugų paketus ir greitai uždirbi net kelis šimtus procentų pelno – naivu.
Požymiai, kad tai finansinė piramidė:
• Siūloma itin didelė investicinė grąža su neva tai maža arba be jokios rizikos;
• Ieškant informacijos apie įmonę randama per mažai patikimų šaltinių;
• Klientai susiduria su sunkumais gaunant apmokėjimus;
• Struktūra paremta piramidės principu – aukštesniame lygyje esantys žmonės gauna daugiau pajamų iš žemesnio lygio esančių asmenų įmokų;
• Didelė dalis pelno priklauso nuo to, kiek bus pritraukta naujų piramidės dalyvių.
Finansinės piramidės dažniausiai neturi realių paslaugų ar prekių, kurias gali parduoti tretiems asmenis, nesantiems investuotojais, o žadama grąža mokama tik iš kitų pritrauktų investuotojų. Tad mažėjant pritraukiamų asmenų, nebepakanka pinigų ir taip piramidė griūna, palikdama daugybę neapmokėtų įsipareigojimų. Žinoma, laimi tie, kurie anksčiausiai pradėjo ir daugiausia pritraukė kitų žmonių, bet net pritraukdami savo artimus ir draugus rizikuoja visiems laikams susigadinti santykius su jais.
„Tie, kurie vis dar galvoja, kad gauti kelis šimtus procentų metinių palūkanų yra normalu, turėtų pažiūrėti iš verslo pusės. Kam verslui skolintis iš žmonių ar siūlyti jiems investuoti už 250 proc. metinių palūkanų, jeigu bankas ar kita kredito įstaiga gali suteikti paskolą už ne daugiau kaip 6-10 procentų“, – dėsto V. Urbonas.
Pradėti tyrimai
Kol kas nėra aišku, kiek lietuvių galėjo patikėti šia afera, tačiau priežiūros institucijų dėmesį kompanija patraukė ne tik Lietuvoje, bet ir Slovakijoje, Estijoje bei Turkijoje.
„Svarbu kovoti ne tik su sukčiais, tačiau ir šviesti visuomenę bei atverti akis tiems, kurie dalyvauja šiose schemose. Pranešti, kad tai yra apgavystė ir kad nerizikuotų toliau savo ir savo šeimos pinigais. „Paysera“ savo ruožtu pastebėjusi finansinę piramidę informavo visus naujus klientus, kurie galėto tapti jos dalyviais, o atlikto tyrimo medžiaga pasidalino su teisėsaugos institucijomis“, – teigia. V. Urbonas.
Dėl šios naujos finansinės piramidės Turkijos vartotojų teisių gynimo agentūra jau sulaukė daugiau nei 6 tūkst. nusiskundimų, o teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą.
