Ukmergės vaikų globos namai tuštėja – vis daugiau globotinių keliama gyventi į specialiai jiems kuriamus bendruomeninius namus. Nuo kitų metų įstaiga keičia ir savo pavadinimą – vadinsis Ukmergės globos centru.
Šios permainos susijusios su Lietuvoje įgyvendinama institucinės globos sistemos pertvarka. Tokios globos paslaugas teikiančių valstybinių įstaigų nebeliks. Užsibrėžta, kad visi be tėvų globos likę vaikai gyventų šeimą primenančiuose bendruomeniniuose namuose arba pas juos globojančius ar įvaikinusius asmenis.
„Daugelis pervadintos įstaigos funkcijų liks tos pačios. Pavadinimą keičiam dėl to, kad visose šalies savivaldybėse turi atsirasti būtent tokie – globos – centrai. Tą numato priimti įvairūs nauji teisės aktai“, – sako savivaldybės Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė.
„Bendruomeninėmis sąlygomis didžioji dalis globos namų vaikų jau gyvena šios įstaigos Siesikų korpuse. Kai kurie – name Bugenių gatvėje, čia turi savo kiemą, net šiltnamį – taip formuojami ir jų darbo įgūdžiai. Pavasarį į naujus namus keliam dar vieną grupę. Todėl globos centras liks daugiau kaip paslaugų teikėjas. Vaikai čia bus atvežami tik trumpam, tad palikti ankstesnį pavadinimą nėra tikslo“, – kalbėjo ji.
Patikino, kad įstaigos kolektyve niekas nesikeičia: lieka tie patys darbuotojai, etatų sąrašas nedidinamas.
Ketinama sustiprinti globėjų, svarstančių apie galimybę vaikus globoti arba įsivaikinti, ruošimą. Tokiems asmenims privalomi specialūs mokymo kursai. Tuo iki šiol rūpinosi Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras. Didėjant jo darbo krūviui dėl nakvynės namų ir platesnių socialinio darbo apimčių, mokyti galintys konsultantai bus darbinami Ukmergės globos centre.
Būtent jis sudarys darbo sutartis ir su dar kitais savo darbuotojais – budinčiais globėjais. Pastariesiems, anot A. Leonavičienės, iš biologinės šeimos paimtą vaiką būtų galima atvežti bet kuriuo paros metu. Kad tokie budintys globėjai galėtų dirbti, jiems reikės individualios veiklos pažymėjimo.
Tarp jų užduočių – bendrauti su vaiko biologine šeima, padėti jai lengviau išspręsti kilusias problemas. „Jie – tarsi tarpinė stotelė, grąžinant vaiką į savo šeimą ar perduodant globoti giminėms, – sakė pašnekovė. – Mes finansuosim globos centrą, o jis pagal sutartis mokės budintiems globėjams. Pas juos vaikas galėtų pagyventi ir ilgesnį laiką.“
Vedėja akcentavo, kad vaikams iki 3 metų nebegalės būti taikoma institucinė globa, tad tokie globėjai – tikras išsigelbėjimas: „Rajone užtektų 2–3 šeimų, kurios galėtų paimti mažiukus pas save. Džiugu, kad tokių šeimų, bandančių tai daryti, besidominčių, jau yra. Tikrai turim žmonių, pabaigusių mokymus, privalomus globėjams, ir galinčių pretenduoti dirbti.“
Dar viena sąlyga budintiems globėjams – jie turi būti nesusiję giminystės ryšiais su vaiku.
Galutinį nutarimą dėl Ukmergės globos centro turės priimti rajono savivaldybės taryba, kuri šį klausimą svarstys šią savaitę vyksiančiame posėdyje. Įstaigos pavadinimas pasikeistų jau nuo sausio 1 dienos.
Tai vienas iš žingsnių, mūsų savivaldybei įgyvendinant perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų be tėvų globos likusiems vaikams ir neįgaliesiems veiksmų planą. Juo vadovaujantis, šios pertvarkos turėtų baigtis 2020 metais: būtent iki tada šalyje nebeturi likti institucinės vaikų globos įstaigų.
„Šį procesą pradėjom nuo 2015 metų. Manau, realu, kad taip ir bus. Tuo labiau kad yra ir nemažai giminaičių, kurie ima vaikus į savo šeimas“, – sakė A. Leonavičienė.
Svarstoma apie įvairius likusių laisvų globos namų patalpų Vilniaus gatvėje pritaikymo variantus. Užsimenama ir apie planus dalyje jų įkurti savarankiško gyvenimo namus globos namuose gyvenusiems pilnametystės sulaukusiems jaunuoliams. Palikę šią valdišką įstaigą, jie dažnai susiduria su problema turėti ir išlaikyti savo būstą.
