Šešuoliuose – ypatinga proga: miestelis sulaukė savo herbo ir vėliavos. Juose vaizduojami šiam kraštui svarbūs simboliai.
Tam, kad būtų oficialiai įteisinti šie simboliai, Šešuolių seniūnija ėmė ruoštis dar pernai. Herbe, pasak seniūnės Jolantos Lukšienės, pavaizduota keletas objektų.
„Vienas jų – trijų kelių sankryža miestelio aikštėje, dėl kurios Šešuoliai vadinami originalaus urbanistinio išplanavimo miesteliu. Jo centre esanti aikštė yra saugomas urbanistikos paminklas“, – pasakojo seniūnė.
Taip pat herbe – trys lelijos. Šešuoliuose esanti medinė baroko bažnyčia pavadinta Šv. Juozapo bažnyčia, o vienas iš šventojo Juozapo atributų yra lelija. Šešuolių bažnyčia taip pat yra saugomas kultūros paveldo objektas.
Herbo etalono piešinio autorius – dailininkas Nerijus Treinys. Pagal herbą pagaminta ir Šešuolių vėliava. Ateityje, anot J. Lukšienės, ketinama pasigaminti tokį pat antspaudą.
Seniūnė dėkinga Šešuolių seniūnijos bendruomenės pirmininkui, istorikui Stanislovui Budraičiui. „Tai jis yra herbo idėjos autorius, su dideliu užsidegimu tuo rūpinosi. O seniūnija padėjo: važinėjom į heraldikos komisiją, derinom prašymus, dokumentus. Viskas buvo tvarkoma nuo pernai“, – pasakojo ji.
Šešuolių miestelio herbas, vadovaujantis Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu, šalies Prezidentės dekretu buvo patvirtintas gegužės 30 dieną.
Herbas ir vėliava iškilmingai pašventinti sekmadienį Šešuoliuose vykusių Šv. Onos atlaidų metu.
Jiems sukurti rajono savivaldybė skyrė 1500 eurų.
Šiemet pavasarį buvo šventiškai pažymėtas Lietuvos heraldikos komisijos 500-asis posėdis. Jos veiklos pradžia laikoma 1967 m., kai buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija prie Kultūros ministerijos. Ji veikė vos iki 1970 m., nes tuometinė valdžia uždraudė ir komisijos veiklą, ir atkurtus miestų herbus.
Komisijos veikla vėl buvo atgaivinta 1987 m., o 1990 m. ji pervadinta Lietuvos heraldikos komisija. Nuo 1995 m. veikia prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos.
Nuo Heraldikos komisijos įkūrimo yra atkurta ar sukurta daugiau kaip 350 valstybės, apskričių, savivaldybių, miestų ir miestelių herbų. Juos ir vėliavas prasminga naudoti švenčiant miestelių įkūrimo jubiliejus, kraštiečių susibūrimuose, kitomis progomis.
