Savaitgalio lietūs jau neišgelbės nuo sausros sunykusių Ukmergės rajono žemdirbių pasėlių. Reaguojant į tai ūkininkai ragina rajono vadovus skelbti ekstremalią padėtį. Nuostolių tai nekompensuotų, bet bent jau būtų pasiteisinimas neišgalint įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.
Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša praėjusią savaitę į susirinkimą šiems klausimams aptarti sukvietė asociacijos narius, kurie išsakė liūdnas šiųmečio ūkininkavimo patirtis.
Sausrą jie vadina stichine. Kairiajame Šventosios upės krante, seniūnijose linkt Vilniaus, beveik nė lašo lietaus nebuvo matyti du mėnesius. Kitoje rajono pusėje, link Molėtų, situacija kiek geresnė – nors ir labai negausaus, lietaus čia būta.
Meteorologijos tarnybos duomenimis, gegužės mėnesį vidutiniškai mūsų rajone iškrito 29,8 mm kritulių, kai vidutinė norma – 59 mm. Birželio dekadą situacija tik aštrėjo – vidutiniškai iškrito 2,1 mm kritulių, o norma – 20 mm. Antrą birželio dekadą norma – 26 mm, o iškrito 6,1 mm.
Neišgelbės praradimų
Pasak žemdirbių, lietus jau nebeišgelbės praradimų, nes kai kurie augalai – visiškai sunykę. Bene sunkiausiai sausrą atlaikė vasarojus, pupos, taip pat pievos. Ne ką lengviau į praradimus žiūrėti ir bulvių augintojams, daržininkams.
Ūkininkai pasakojo, kad pupos visiškai išnyko. Pavasarį gražiai sudygo, bet dabar jų jokie lietūs jau neprikels.
Nepaprastai liūdnai atrodo ir pavasarį daug vilčių teikęs vasarojus. „Ypač kurie pavasarį anksti pasėjo, tikėjosi gero derliaus. Laukai labai gražiai atrodė. Deja, trūkstant drėgmės, vasarojus užaugo vos sprindžio aukščio ir sustojo. Ko galima tikėtis iš tokio augalo?“ – pasakojo A. Valaiša.
Pradėjo šerti šienu
Susirinkę žemdirbiai įvardijo, kokio dydžio derliaus praradimų tikimasi. Sausringosios rajono pusės – link Vilniaus – javų augintojai planuoja surinkti vos 20–30 proc. pernykščių metų derliaus. Kitoje rajono pusėje, kur lietaus būta bent kiek daugiau, – 50 proc.
Labai grėsminga gyvulių augintojų situacija – galvijai jau dabar šeriami šienu. Tokio atvejo niekas iš ūkininkų neatmena. Neįsivaizduoja, iš kur teks imti pašarų žiemai ir kaip išlaikyti raguočių bandas.
Sausrai atspariausi – žiemkenčiai. Tačiau dėl praėjusių liūčių, nesant galimybės įvažiuoti į į užmirkusius laukus, šios kultūros pasėta vos 30 proc. planuoto kiekio. Taigi, iš kultūros, kuri būtų buvusi tinkamiausia sausringam metų laikui, pajamų tikėtis neverta.
Nutarė neskelbti
Susitikime dalyvavęs draudimo atstovas informavo, kad teoriškai nuo sausros apsidrausti galima, bet išmokos gavimas priklausytų nuo to, ar respublikos mastu tų metų sausra buvo pripažinta ekstremaliu įvykiu. Jei tokio sprendimo nesama, išmokos net ir apsidraudusiam ūkininkui nepriklausytų.
Žemdirbiai priėmė rezoliuciją, kurioje išvardijo pagrindinius reikalavimus – skelbti rajone ekstremalią padėtį dėl užsitęsusios sausros.
Žemdirbiams pikta, kad prieš savaitę rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija buvo susirinkusi ir nutarė ekstremalios padėties dėl sausros rajone neskelbti. Tiesa, į savo posėdį nė vieno žemdirbio jie nepakvietė.
Priimtą rezoliuciją žemdirbiai teiks rajono savivaldybei.
Grasina teismais
Žemdirbiai susirinkime palietė ir keletą kitų aktualių temų. Iš Nacionalinės mokėjimų agentūros jie yra gavę raštus, kad turi įsiskolinimų agentūrai už 2014–2017 metų laikotarpius. Įsiskolinimų dydis nelygu kuriam ūkininkui svyruoja nuo 100 iki 2 000 eurų. Nesumokėjus grasinama palūkanomis ir teismais.
Tačiau žemdirbius glumina ir piktina tokie reikalavimai, mat įsiskolinimų priežastis – pačios Nacionalinės mokėjimų agentūros klaidos. Neatitikimai atsiradę už kelių metų senumo laikotarpį, o reikalaujama jų kaip tik dabar, kai antrus metus iš eilės žemdirbius slegia nelaimės. „Tokius reikalavimus įvardijame kaip valstybinį chamizmą. Nutarėme kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, kad nutrauktų skolos išieškojimą iš ūkininkų, atsiradusį dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros klaidos“, – pasakojo A. Valaiša.
Priskirti derlingiems
Dar vienas pasitarime liestas klausimas – dėl naujojo šalies nederlingų žemių žemėlapio. Anksčiau jame tokioms žemėms buvo priskirtas visas Ukmergės rajonas. O dabar nederlingomis įvardijamos tik Šešuolių ir Želvos seniūnijos. Visos kitos esą – derlingos, prilyginamos Kėdainių, Pakruojo rajonams. Ir tai reiškia netekimą išmokų, skirtų nederlingose žemėse ūkininkaujantiems ūkininkams. Ukmergiškiai šias savo pretenzijas jau yra išsakę ankstesniajam Žemės ūkio ministrui. Tačiau palaikymo nesulaukė, tad planuoja išsakyti dabartiniam ministrui.
Prie ukmergiškių šiuo klausimu jungiasi analogiškoje situacijoje atsidūrę Švenčionių ir Ignalinos rajonų ūkininkai. Jie bendrai reikalaus, kad nederlingų žemių klasifikacija būtų ne pagal seniūnijas, o pagal kadastrines vietoves.
