Asta KROGERTIENĖ
Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato
Komunikacijos poskyrio specialistė
Pernai nuo telefoninių sukčių nukentėjo 10 Ukmergės rajono gyventojų, jie prarado 18 400 eurų. Panaši statistika buvo ir 2017 metais – 10 nukentėjusiųjų sukčiams atidavė 19 000 eurų.
Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Ingrida Dutkienė sako, kad, peržvelgus dešimties metų statistiką, galima teigti, jog tokių nusikaltimų sumažėjo, tačiau vis tiek atsiranda žmonių, kurie užkimba ant sukčių kabliuko ir jiems atiduoda paskutines savo santaupas.
Galima pasidžiaugti, kad vis daugiau žmonių skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie galimai skambinusius sukčius. 2017 m. sulaukta 62 gyventojų skambučių, 2018 metais – 142.
Kodėl svarbu pranešti policijai apie sukčiaus skambutį, net jei pats nutrauki pokalbį?
„Tokiu atveju gyventojai padeda efektyviau ir greičiau išaiškinti šią nusikalstamą veiką vykdančius asmenis. Visi gauti pranešimai yra registruojami, kaupiami, analizuojami. Galėčiau paminėti tokį pavyzdį: praėjusiais metais 82 metų Ukmergės miesto gyventoja sulaukė sukčiaus skambučio, skambinusysis prisistatė sūnumi, gyvenančiu Anglijoje, aiškino neva padaręs eismo įvykį. Moteris tuoj pat paskambino į policiją ir netgi padėjo pareigūnams sučiupti nusikaltėlį“, – sako I. Dutkienė.
Pasak jos, dažniausiai sukčiai skambina į laidinį telefoną ir prisistato savivaldybės, banko, „Sodros“ ar elektros tinklų darbuotojais, gydytojais, chirurgais, socialiniais darbuotojais ar policijos pareigūnais. Kad būtų įtikinamiau, pasako išgalvotą vardą ir pavardę.
Sukčiai, dažniausiai ne kartą teisti asmenys, yra geri psichologai, moka sukelti stiprius jausmus, pavyzdžiui, baimę: „pavogti jūsų dokumentai“, susijaudinimą: „jūsų artimasis yra ligoninėje“, „atsiskaitėte netikrais eurais“,
„jums išmokėta pensija netikrais eurais, pareigūnai atvažiuos patikrinti“. Žmonės, ypač vyresnio amžiaus, susijaudina, praranda racionalų vertinimą ir užvaldyti emocijų pasiduoda.
Kokio amžiaus gyventojai nukentėjo nuo sukčių praėjusiais metais?
„Praėjusiais metais nuo sukčių nukentėjusių mūsų rajono gyventojų amžius – nuo 68 iki 85 metų. Tikrai gaila žmonių, kurie visą gyvenimą kauptas santaupas taip apmaudžiai praranda, o po to jaučia graužatį ir gėdą.
Gavę pranešimus apie tai, jog skambinėja sukčiai, tuoj pat informuojame gyventojus feisbuko Ukmergės policijos bendruomenės paskyroje.
Tikrai ne visi garbaus amžiaus senjorai naudojasi socialiniais tinklais ir prenumeruoja laikraščius, todėl turėtume pagalvoti apie artimus pagyvenusius žmones, tėvus, kaimynus, įspėti juos apie sukčių kuriamas legendas“, – pataria bendruomenės pareigūnė.
Kaip elgtis, kai paskambina „pareigūnas“, „chirurgas“, „banko darbuotojas“, „elektros tinklų ar savivaldybės darbuotojas“ ir pradeda kalbėti apie pinigus?
Sulaukus tokio skambučio, nedelsiant reikia nutraukti pokalbį, nesivelti į diskusijas. Paskambino pakartotinai? Vėl padėkite ragelį. Paskambinkite savo artimajam, kaimynei, socialinei darbuotojai ir papasakokite.
Apie telefoninių sukčių skambutį praneškite policijai numeriu 112.
„Pastebėta, kad sukčius geriausiai atbaido frazė „Aš neturiu pinigų“. Nuolat visuose susitikimuose su gyventojais kartojame: banko darbuotojas, policijos pareigūnas niekada nereikalauja telefonu padiktuoti asmens duomenų ir banko kortelių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų; butus aptarnaujančios bendrovės, elektros tinklų, pašto ar socialiniai darbuotojai, gydytojai ir policijos pareigūnai niekada neprašo parodyti pinigų ir jų netikrina; policijos pareigūnai tarnybos metu visada dėvi tarnybines uniformas ir su savimi turi tarnybinius pažymėjimus“.
