Į mūsų redakciją paskambinęs ukmergiškis pasakojo, kad neseniai jam teko bylinėtis teisme, tačiau nuosprendžiu liko labai nusivylęs.
Vyras pasakojo, kad Ukmergės rajono apylinkės teisme teisėja I. Vaišvilienė nagrinėjo civilinę bylą dėl alimentų vaiko išlaikymui. Tačiau esą teisėja atsižvelgė į jo žmonos žodinį paaiškinimą, jog jis – vaiko tėvas, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, gauna ne tik atlyginimą, bet ir papildomų lėšų iš darbdavio – komandiruotpinigių.
Vyrui priteista alimentų suma siekia 190 Eur. Jis klausė, į ką teismas atsižvelgia, priteisiant alimentus, ar gali apskųsti teismo sprendimą, tačiau kad jis būtų nagrinėjamas ne Ukmergėje, o kitame mieste.
Šiuos klausimus pateikėme Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriui, kuris atsiuntė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos Ingos Vaišvilienės raštu pateiktus atsakymus.
„Įstatyme numatyta (LR Civilinis kodeksas, 3.192 str., 2 dalis), kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju, visų pirma, turi būti užtikrinti vaiko interesai. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga yra išlaikyti vaikus – jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu“, – paaiškino teisėja.
Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį yra vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Pažymima, jog aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.
Pasak I. Vaišvilienės, minimoje byloje, nustatant vaiko tėvo turtinę padėtį, buvo vertinamos visos jo gaunamos pajamos, įskaitant ir komandiruotpinigius. Šiuo atveju atsižvelgta į vaiko tėvo darbo specifiką.
Remiantis sutuoktinės paaiškinimu, tėvas buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis iš darbdavio apie jo gaunamus komandiruotpinigius ir juos pateikė.
Įstatyme numatyta, kad nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, šalis turi teisę per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą, kurį teikti reikia per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas. Teismo sprendimo pagrįstumo klausimą nagrinėja aukštesnės instancijos teismas, tai yra – ne sprendimą priėmęs teismas.
Pažymima, kad minėtu atveju apeliacinis skundas paduotas nebuvo. Sprendimas įsiteisėjo liepos 21 d.
