Į redakciją kreipėsi Maironio gatvės gyventojas, kuris teiravosi, kodėl šalikelėse žmonių sukrautų šakų savivaldybė nebeišveža dykai. Seniūnija nuo pernai metų žalienų neberenka, reikia užsisakyti atskirą paslaugą. Tačiau ukmergiškis svarsto, kokiu pagrindu priimtas toks sprendimas. „Mes visi mokame rinkliavos mokestį už buitinių atliekų išvežimą. Kodėl žalienos – jau nebe buitinės atliekos?“ – svarstė vyras. Mano, kad sprendimas nebevežti žalienų priimtas savavališkai ir nepalankus gyventojams. „Savivaldybėje paskirta įmonė, kuri išveža buitines atliekas, turi transportą. Kodėl negali išvežti? Kodėl reikalauja užsisakyti atskirą paslaugą?“ – piktinosi vyras.
Aplinkos apsaugos departamento Ryšių su visuomene skyrius informavo, kad atliekos šalyje tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisyk-les, tačiau kiekviena savivaldybė nustato savo tvarką ir mokesčius.
„Vietos savivaldos įstatyme komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra įtvirtintas kaip savarankiška savivaldybės funkcija. Tad savivalda turi teisę priimti sprendimus dėl atliekų surinkimo ir išvežimo bei apmokestinimo už šias paslaugas tvarkos“, – nurodė Ryšių su visuomene skyrius.
Pažymima, kad savivaldybės privalo vadovautis Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, ir užtikrinti minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus.
Pagal Įstatymą komunalinėmis atliekomis laikomos mišrios ir atskirai surinktos buityje susidarančios atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalo, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.
Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Aistė Gadliauskaitė sakė, kad, pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, savivaldybės privalo užtikrinti galimybę atliekų turėtojams rūšiuoti ir tinkamai tvarkyti komunalines biologines atliekas, įskaitant žaliąsias (lapus, žolę, šakas). „Šios paslaugos teikimas yra finansuojamas per vietinę rinkliavą arba kitą nustatytą įmoką“, – paaiškino ji.
Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra konkrečiai nurodyta žaliųjų atliekų tvarkymo paslaugos apimtis, todėl savivaldybės pačios sprendžia, kaip organizuoti atliekų tvarkymą ir kokius žaliųjų atliekų tvarkymo kaštus įtraukti į rinkliavą. „Jei savivaldybė neįtraukė žaliųjų atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų į rinkliavą, o gyventojai turi galimybę patys pristatyti žaliąsias atliekas į tam skirtas kompostavimo aikšteles, toks sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyventojams šiuo atveju suteikiamos paslaugos apimtis – galimybė pristatyti žaliąsias atliekas į tam skirtas aikšteles. Vis tik svarbu, kad gyventojai būtų aiškiai informuoti apie tai, kokios sąnaudos įtrauktos į rinkliavą ir kokias papildomas paslaugas jie gali įsigyti už atskirą mokestį. Be to, savivaldybės turi užtikrinti, kad žaliųjų atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos būtų teikiamos tik teisėtai atrinktų atliekų tvarkytojų“, – komentavo A. Gadliauskaitė. Jei gyventojai turi abejonių dėl rinkliavos dydžio ar paslaugos apimties, jie gali kreiptis į savivaldybę, prašydami išsamios informacijos apie tai, kokios sąnaudos įtraukiamos į rinkliavą.
Specialistė priminė, kad gyventojai gali vykdyti žaliųjų atliekų namudinį kompostavimą. Aplinkos ministerija netgi rekomenduoja savivaldybėms taikyti nuolaidas atliekų turėtojams, mokantiems rinkliavą, jei jie kompostuoja komunalines biologines atliekas jų susidarymo vietoje.
A. Gadliauskaitė sakė, kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir nuostatai nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai nagrinėti, ar savivaldybių priimti sprendimai yra teisėti, ar jie nepažeidžia gyventojų teisių.
Ar savivaldybės vykdo Vyriausybės sprendimus prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai.
Teiraujantis, kokia yra atliekų vežimo praktika kitose savivaldybėse, A. Gadliauskaitė nurodė, kad savivaldybės taiko įvairius būdus žaliųjų atliekų surinkimui ir tvarkymui. „Šios atliekos gali būti renkamos individualiais ar kolektyviniais konteineriais, specialiais maišais ir perduodamos tolesniam tvarkymui, pavyzdžiui, kompostavimui. Taip pat žaliosios atliekos priimamos savivaldybių įrengtose kompostavimo ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Be to, savivaldybės skatina namudinį kompostavimą, dalindamos gyventojams kompostines. Žaliosios atliekos gali būti surenkamos atskirai arba kartu su maisto ir virtuvės atliekomis“, – sakė A. Gadliauskaitė.
Savivaldybės taiko skirtingą šių atliekų apmokestinimo praktiką: vienos įtraukia surinkimo ir vežimo sąnaudas į rinkliavą, o kitos nustato papildomą mokestį.
Pasiteiravus, ar žalienos yra buitinė atlieka ar ne, specialistė paaiškino, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymą buityje susidarančios biologinės atliekos, įskaitant žaliąsias atliekas, laikomos komunalinėmis atliekomis.
Informavo, kad Aplinkos ministerija šiemet planuoja peržiūrėti ir esant poreikiui patikslinti esamą teisinį reglamentavimą dėl biologinių atliekų.
